priglaudus zanda prie salto medienos gabalo, stovejau prie iejimo duru, salia, o labiau uz manes, stovejo kazkas, kuris skleide tooki svaiginanti salsva kvapa... pamirsau, kur stoviu ir kad triuksmas aplink, toliau stovejau palinkus prie duru ir svajojau, o apie ka, jau nebeatsimenu.

vienatve - drauge ne is bloguju. salia kai reikia, toli, kai to pats nori, bet kai fizinis skausmas spaudzia smeginis, kraujagysles ir akiu obuolius, imi maldauti, kad ji dingtu.