Jeigu Viešpats gyventų, neduokdie, žemėje, žmonės jam visus langus išdaužytų.        ***

Kol žodis neišskrenda iš burnos - tu jo valdovas, kai išskrenda - jis tavo valdovas.

išsisukau koją. dabar ją parišo

2007.09.19
Šian rytas buvo puikus, bet dienos vidurys šlamštas, o vakarop buvo šaunu. Tik nežinau kaip naktis bus.

baltas šokoladas... fu... bloga pažiūrėjus į jį ... šlykštu ... nors šokoladas man patinka... bet tas tikras... tas iš Afrikos... nors tokio jaučiu nė nevalgiau.. kaupiu drąsą jo paragauti... bet neragausiu... vis dėl to aš jo paragavau...

2007.09.23
Pagiriai. Parduotuvės laiptai. "Žmonių" veidai ir akys. Žudantis laukimas! Laisvės šauksmas SPRAITAS! Degradavimo postas - PAGIRIAI. Lankytis čia nesiūlyčiau. Nervintis imu rimtai, šokolado norisi mirtinai. Cigarečių dūmai graužia plaučius, raudonas pasatas išdidus.

2007.09.28 18:54
Buvo sustojęs 9 autobusas. Visi į mus labai žiūrėjo, bet mes neįlipome. Stovėjau kažkur prie Totorių kalno. Šie du pabėgo. Mane paliko. Matau kaip jie horizontu bėga! Pravažiuojančios mašinos į mane labai žiūri! Jie manęs laukia prie degalinės.

2007.11.13 09:24
Viskas. Aš jau save kapoju. Nieko neišeina. Tinginys, o gal suvokimas, kad aš nieko nesugebu, užvaldė mane. Šakės! Suknista diena! Ir vėl ratas, ratas ir dar syki ratas. Taip norisi susipjaustyti. Čia visai ne romanėliu kvepia, o savižudybe, o tiksliau žmogžudyste, o dar tiksliau žmogystos liekanų pašalinimu, uždusinimu. Viskas slegia mane, reikia polėkio, atsigavimo, atgimimo. Tik kas man padės jo pasiekti? Kas? Kas?

Aš labai susinervinau savo specelybės peržiūros išvakarėse. Ėmiau verkti dėl niekų. Vienas iš niekų buvo tai, kad turiu daug eskizų ir jiems neužteko vietos išeksponuoti. Todėl ėjau ieškoti paguodos pas savo bičiulius. Tada jie man ir tarė:
- Jeigu šūdą darai, visada daug turėsi. (Ąžuolas Kavaliauskas)
-Ąžuolas visada mokėjo paguosti. (Vytenis Burokas)
Taigi pasimečiau. Verkti, ar juoktis.

Nėra kam išsižliumbti.
Bėda, bet ką padarysi.
Atskalūnė - laukų bijūnė.

MARGI SAKALAI

Lydėdami gęstančią žarą vėlai
Pakilo į dangų margi sakalai.
Paniekinę žemės vylingus sapnus,
Padangėje ištiesė savo sparnus.
Ir tarė margieji: negrįšim į žemę,
Kol josios pakalnės ir kalnai aptemę.
Sapnai ir šešėliai padangėse mums
Šviesiųjų į saulę kelių nebedrums.
Mes skaisčiąją aušrą dangum pasiviję,
Iš josios vainiko nuskinsim leliją —
Ir miegančios žemės laukus ir uolynus
Paversim į žėrinčius saulės gėlynus.
Ir tarę, suplojo iš naujo sparnais,
Tolyn ir aukštyn, koliai kraujas užkais
Pavytosios saulės ieškota liepsna,
Ir žemei užgims pranašauta diena.

Bet štai rytuose jau nuraudo dangus,
Jau nušvietė saulė uolas ir laukus,
Tačiau iš dangaus nei anksti, nei vėlai
Negrįžo į žemę margi sakalai.

Šiandien mačiau Martinėną. Už rankos jis vedėsi mažą mergaitę. Tokią mažą, už kurią jos kuprinė didesnė (darau prielaidą, jog tai jo anūkė). Iš pažiūros griežtas, bet ištiesų geras ir linksmas vyras rūpestingai lydi mergaitę. Tai toks švelnus reginys. Buvo labai malonu visa tai stebėti. Vogčiomis gėrėtis tuo reginiu. Tai buvo pats mieliauses mano regėtas vaizdas šiandien. Ačiū, Martinėnai, už suteiktą grožį.

"Kas nelaimingas šiuolaikiniame pasaulyje, kas nesurado to, ko ieško, tegu pasineria į knygų, meno ir gamtos pasaulį, nes tai amžina senovės ir šiuolaikiškumo vienovė... Jie čia suras mylimąją ir draugą, tėvynę ir Dievą."

NOVALIS

Kas bus jei sumeluosiu datą? Tai tai taip visi ir patikės, kad tada ir parašiau. O jei paimsiu kokią Dostojevskio kūrinio ištrauką, ar Maironio eilėraštį ir užvadinsiu savuoju vardu. Ar tai bus FLUXUS? O Lennon'as fluxistas ir muzikantas? Nieko nebesuprantu. Užkniso būti viename stovyje. Jokio progreso, jokio tobulėjimo! Gal eiti namo? Bus smagiau namų aplinkoje degraduoti. Visa laiką maniau: "va aš čia kuriu, tapau, skaitau. Tai esu progresivi ir apsišvietusi". Nė vielnio. Šūdas. Jokių gelmių. Kai tai atsimenu labai užsiknisu. Dabar žiūriu pro langą ir matau statybas. Matau kaip jos vystosi, auga, gražėja daug greičiau nei aš! Kodėl? Reikia greičiau keliauti į tą "bomžo keliautojo" kelionę. Susiruošti. Arba pabėgti kokiai savaitei, po to sugrįšti ir elgtis taip, lyg nieko nebūtų nutikę. Net nekalbėti apie tą įvykį, taip tarsi jo net nebūtų buvę. Reikia sapnuoti.