tyla kaip tu

pirksiu dramblį

artėja

XV

Didelė upė teka. Aš vaikštau kranto alėja.
Yra sekmadienio popietė, ir visas jaunimas ant vandens.
Per vandenį atplaukia į mane jų kalbos ir juokai.
Bet aš esu čia vienas. Aš norėčiau būt su jais kartu ant vandens. Bet niekas šiame krašte manęs neapžįsta.
Aš žiūriu į pakrantės žilvičius, jų šakos mirksta vandenį.
Man yra truputį liūdna.
Upė yra panaši į gyvenimą. Joje daug vandens, ir jis amžinai teka. Aš bandau galvoti, bet mano mintys taip pat teka.
Bangos upėje yra mažos, ir vėjas švelnus.
Jeigu jie ant vandens nedainuotų, aš nebūčiau liūdnas.
Gera yra žaisti ir mylėti...
Jaunystė yra metas, kada negalima pastebėt, kai upė teka.
Jaunimo ant vandens yra daug.
Ten yra mergaičių, ir jų rūbai turi daug spalvotų dėmių.
Mano akys yra liūdnos, nes jos mato daug spalvų, kurios blunka.
Mergaitės yra neprotingi padarėliai, ir jos žaidžia jaunystės spalvomis...

Šarnelė, 1944. X

_______________________________________________
Mano galva, dėl šio teksto Mačernį galima vadinti egzistencialistu. Jis atskleidžia autoriaus požiūrį į gyvenimo esmę, kurią pats perprato, nes šios eilutės byloja apie brandą – tikrąją žmogaus brandą.

Ar jau birželis? Prie kompo nesimato...

Aš praeisiu liūdnai, aš praeisiu kaip sniegas virš
rožių.

G. Cieškaitė

šį mėnesį:
4 – egzas
9 – egzas
13 – gimcė
16 – gynimai

kalvos dugne - samanos 
pasiilgę narsos - Tosca

paleistas šūvis - rytuos

13