MORS ULTIMA RATIO arba Vidiniu Žiurkiu
                        Raudos


Liepsnos ant namų stogų-
  sudaužytų žmonių kunų liemenys,
      tik žaliame vandenyje
raudonėjančių lūpų raudos- 
amžinas gedulas
         
Amžinas gedulas-preš apledėjimą
prarastų vaikų sielos ,
kaip debesys virs Witenbergo
ne barbaru ugnies...

sušalę nebeėda,
po apledėjimo
vis bandantys minti gyvenimo mįsles-
jie klounai tragediju teatre
dramatiskieji vampyrai, 
kuriu nešuliuos-
  nenudurti avynelių kailiai
suteik jiems galia...


Nekisk  ranku i Dantes
pragaro auksa,
nes žmogaus rase prilygsta,
mirštančiam liūdesiui......

VIDURY     

Išplėšti iš logiško sakinio,
    jaučių krūtinių kailiams
atiduodama pagarba,
pažeminta karalių-
vaikystes nuoskaudose,
  alyvos ir kančia ...

Vis nesudėloti
Baltijo pakrančių akmenys
milžiniškos dykumų akys,
praryjančios beduinus-
      Dievo avynėlis!

Įsileisk Kristų į krūtinę
paslaptingais ritualais gaudant keiksmus
virš verkiančių motinų galvų

Tik šąlančios kojos,-
          fundementalinė skulptūra
po tėvo nukirsta vyšnia
      ar užmuštom skruzdelėm-
šešėlių degimas...

      be žodžių , be debesu, be mistikos...

aaaaaaaaaaaaa