Apima liūdesys, kai sninga. Kai žmonės tauzyja kažkokius niekus. Ir kai tie niekai tampa svarbesni už tavo ryšį su jais.

Šiuo metu galvoju, kaip reiktų išsivirti koldūnų. Berods, šaldytuve daugiau nieko nėra. O jei ir yra, tai man daugiau niekas nepatinka.

Apskritai pasidariau apatiška. Daugeliui dalykų.

Ir daug kas svetima tapo...


Tačiau pavasaris ateis kada nors, ateis ir kitoks laikas.
Labai lauksiu. Stebėsiu horizontą...

galvos skaumas...

kniaukiantis katinas...

pilkas dangus...

tuščias skrandis...

fui,      norėčiau,        kad būtų pavasario vidurys...

Nepatinka man nei šiandien iškritęs sniegas, nei apskritai žiema.

Vasaros noriu, šilumos ir SAULĖS pasiilgau... :(