dieną prieš
ji atsikanda obuolio
ir švelniai apalpsta
jos maža balta galva
ilsisi ant priegalvio
kaip džiovintas gvazdikėlis
prieskonių dėžutėje -
šiandien ji sviedžia
vaisių į karstą
trokšta atsikratyti
savo septynių nuodėmių
atrasti laimę nemirus
graži protinga talentinga
he now exists only in my memory
o mano įžūli vėsi mergaite
ką matai kai kerta žaibas
į tą tvenkinį su gulbėmis
nulaužytais išstypusiais kaklais
per įkaitusį žvilgantį kūną
pro mažą skylutę tavo burnoj
- mano mylimo kaulai dūlėja -
and so she is born
with a silver spoon
in her mouth
never able to speak
and whisper
in her own words
the most beautiful rose
who killed the nightingale
a-a-aaah
mieloji kaip šypsos tavo balsas
nuo vieno žodžio iki kito
mielasis aš norėčiau juo išgelbėt tave
bet šitas pasaulis saugus
ir čia mažai kas
daug ką reiškia
ji lankstomo kartono,
tad iškirpk suknelę,
akių šviesą iškirpk -
tyliai niūniuoja kurmiai,
išrausę angelę į ją -
sukurk blyškų nenudažomą
plauką iš siūlo,
juoko klavišą tarp kojų
ir taliją -
links prie tavęs,
ir - ak - tokią lengvą
vėjas nuneš---
atiduodu flakonėly mažam,
parfumerininke,
raudoną ir šoklią
palaidą kaip nėrinių
nosinaitė -
daug paveikslėlių joje
tad užkonservuok
apdėliok augalėliais
kad susitrauktų
lyg kvepianti pirštinaitė -
patikiu, parfumerininke,
širdį savo -
iki baltramiejaus
plaks dar---