Vienas žmogus man yra pasakęs auksinę mintį: " niekada nekritikuok to ko dar nesi pasiekus" ..geniali mintis ypač manyčiau tai taikityna žmonėms, kurie tik iš suolų mokyklos išlipo ir mano žemė jiems jau svetima

Man niekuomet nesisekė su vienu dalyku: parašau eilėraštį ir tuoj pat jį užmirštu. Atrodo, kad viską pasakau ir tegu tai lieka toje akimirkoje įstrigę ir tegu nesiveržia toliau..nes kam to reikia..kad kažkas suintepretuotų taip kaip jam atrodo teisinga nors prasmė galbūt mano pačios buvo visai kita .. gali kritikuoti, bet tai kam tai darysi sau įrodyti ar kitiems įrodyti bandysi, kad gėlės mėgsta žydėti ne tik vasara???

Kai pavargsti geriausia tik uzsimirsti ir grimsti gylyn gylyn be jokiu kvailu minciu ir polekiu gyventi tiesiog trumpam tik tapti egzistuojanciu sia ir ta pacia vienintele akimirka, o po to atbudus suvoki, kad net lietaus salti ziedai gali priminti zibutes :)