pradejo visi panasiai rasyti. kuo daugiau nuo proto nusokusiu vaizdu, tuo visi labiau alpsta. kuo daugiau isprotejimo, tuo skaniau skaitoma. kuo daugiau nesveiko streso ir baimes adatu tau susminga, tuo labiau jauti kurini.

kai jauti, kad ne ten gyveni, ne taip gyveni, ima smaugti gerkle, sauki taip taip ir prisizadi vel.

is naujo isimylejau vilniaus senamiesti, baznyciu stogus, vingiuojancia neri, ir nepazistamus praeivius

- Myledama esi pasmerkta kenteti ir pavydeti...- pirstais uzspaudzia gerkleje istrigusius zidzius.
Mane tai drasko ir veda link susinaikinimo.

sudraske mano klausa, istampe balso stygas, sutabde kraujo tekejima i sirdi svetimas balsas is mylimojo telefono: kas jus?

isdrisau noreti ir svajoti, dabar delnuose laikau savo svajone!!! tikrai pasaulis pastatytas ant emocijos: ir blogos, ir geros. pinigai, itakingumas, pazintys- tai tik irankiai, pagalbines priemones gyvenimo zaidime.

vienumoje pradejau ieskoti prasmes, kad ne veltui gyvenu

tiesiog issiskyrimas, kokius dar zodzius sakyti. kad skauda, kad vienisa,... per daug sio jausmo mano gyvenime. akmenimis apaugu ir tiek.

siandien vos susilaikiau garsiai nenusizvengus. nuejau i tualeta, kad nors veidrodyje pamatyciau savo gyva sypena. nueiti iki laimingos vietos nera taip lengva, turi pasiruosti kliutims kelyje. jis pribeges nervingai meta zvilgsni: kur eini? nori kartu? hema nuolat is po kaktos ziuri kaip as dirbu. taip dirbu astuonias valandas prie stalo, pries nosi balta lenta, ir uzesys. is abieju sonu moterys susirietusios prie savu stalu. vardus ju girdejau kazkieno tariant, o siaip mes negyvos. gyvos tik laikrodzio rodykles, kurios atnesa ir pavogia laisve. absurdas, kaip as leidziu save uzdaryti kazkokiame narve, net venos kojose pradejo lipti laukan. buvo gal puse dvylikos, dar keturias valandas ziureti i balta siena. kaip gali isbuti astuonias valandas nekalbedama, nesijuokdama, apskritai, nesujudindama ne vieno veido raumenio.

neturiu tiek drasos vertinti meiles kurineliu, kuriuose isties jauciasi nelaimingos meiles pedsakai, nes jie tikri isgyventu jausmu. ir todel tokie silpni kurybos atzvilgiu. daugiau galvojama apie jausmus,  ne apie kurybini kurinio aplvalkala. kaip galiu trypti tokius ziedus. ir dauguma duoda uzuojautas, o ne tikrus komentarus ar priskiria prie mokyklinio lygio.