šiandien nuėjau tik 991 žingsnį.

Sako:
NORECIAU TURETI AKMENINIUS INKSTUS IR KEPENIS, KAD GALECIAU GERTI IR GERTI...
Atsako:
LASAS PO LASO IR AKMENI PRATASO!

Vel saulele atkopdama budino svieta. Bet Svieta nesikele.

Sakau: apie mane gerai arba nieko.
Atsako: tu dar gyva.
Sakau: nenormalu.

Atsikėlus ankstų rytą,
pažiūrėjau, kas matyti
pro langelį, pro mažytį...        Ale ot koks nustebimas -      guli dirvoj ponas rimas,      vartos rimas, gulinėja,      šį bei tą parašinėja...

Iš tų raštų nuostabių
teišeina NUOBODU.

O dabar sėdžiu. Tai bene didžiausias mano malonumas.

Atsikėliau šiandien anksti. Kaip niekad. Tik vėliau pastebėjau, kad iš to jokios naudos.

Ėjau. Bėgau. Vėl ėjau. Ir. Sustojau.

Visada kartosiu... -
pam pam pam pam pam ir t.t.

Mielieji mano, aš manau, kad mes nei vienas neturime teisės teigiamai ar neigiamai vertinti to, ką rašo kiti... Tai yra jų pasaulis, jų mintys, jų išgyvenimai... Todėl man taip liūdna...