va. ir pasimečiau...

noriu ženytis...

nepaslankios smegenys - tokia turėtų būti mano pravardė.

valgau gematogeną.

"Neįmanoma prasižioti ir nesuklysti. Todėl neverta kabinėtis prie žodžių." V.P. "Šventoji vilkolakio knyga"

nu visą gyvenimą galvojau kaip tai pasakyti, o pasirodo tai taip lengva...

tu numirei erkut. žinai ką, nereikėjo taip gąsdint mano pagalvės...

o aš gerai jaučiuos savo senąjam kailyje.. čiunčian :)
eh....

vat tu esi.
esi toks girdėtas ir regėtas. aš net užuodžiu ką sakau, nes tu girdi viską ir tai suprantama. kartais norisi kad tiesa būtų universali ir tie patys žodžiai nusakytų tą patį mums visiems, kartais nusako, o kartais tai tik iliuzija. vis tiek sėsi rašyt savo knygos. vis tiek norėsi pasakyt savo tiesą. ir taip bus per amžius. ką aš norėjau pasakyt? aš žinau ką. esi tu sau, esi toks Not Responding. o aš negaliu nieko pasakyti prieš. man ir taip per daug nuskilo. bet nereik pamiršti, kad savo pasaulyje, savo saloje tik aš ir išgyvensiu. ir kam tas džiaugsmas tik kai vėjas suneša į vieną krūvą? juk tai efemerija, nuolanki ir pūstais žandukais. beveik kaip kalėdos. ir taip aišku, kad upeliai teka savo vaga, nors oras krantinėj kvepia vienodai. galiu sapnuot ir atsimerkus. o taip geriau jau neužsimiršt. tarp tų žodžių būtinai reikia surasti vieną svarbiausią...