Negalėjai pabūt avinėliu,
Nes neaugo tau vilnelė,
Nes nedygo tau ragiukai,
Nes nenešė laukais kanopos;
Negalėjai but vištele,
Nes nežaidė slepynių gaidelis,
Nes sparnai per ilgi užaugo,
Nes skiauterėle auksu spindėjo,
Nes vištydė buvo maža, apvali ir aukštai užkabinta;
Negalėjai but žmogučiu,
Nes širdelė tavyje skendo, nesilaikė,
Nes pirštukai kabinos už šakučių,
Nes gaudė vėjai, norėdami apkarpyti,
Nes dėjai kiaušinukus,
Nes žalius ir neskanius.

iš kišenės noras atsirado.
brovės per turtus ir vėjus.
nešės su savim didžiulį maišą...ir dangun žvaigždių užlipo, parsineš uogienei.

mums.

sveikinu pasaulio bambas

tei ką brangieji
prasideda bananų sėjos ir auginimo metas..
teks atsitraukt nuo rašymo malonumų ir nuo jūsų..mano biznis žlunga..bananai brangsta..nėr kada maloniuotis
būkit sveiki ir rašykit
atvešiu gal bananų jei gerai elgsities
;*


laukais ateina bananai..........

užapvalinam

Infantilus..tavo akios...man kaip dvi zviozdačkos...namučiuosna...

tik perrašinėtoja ir toliau

duona. ranka
šypsais rūgštele
išsitepę veizolai
sraunia srovele

langas akmuo
ir alėja tuščia
visagalė kvailybė
kartu. ir tave.

[...]

aš tik perrašinėtoja