Ar gali ta, kurios nebėra, mylėti tą, kuris buvo?

kaip sunku kai nori kažko, ko negali įgyvendinti, kai trokšti meno, bet pats nesugebi jo kurti, kai ieškai gelmių kūryboje, o pats esi pernelyg lėkštas jas pateikti kitiems...

Tai tiesiog nerealu - šį spektaklį turėtų pažiūrėt visi, turintys bent truputį menišką sielą. Filosofijos, absurdo, kasdienybės sintezė, mirtis ir erotika, išmintingi žodžiai ir psichologinės problemos vienoje erdvėje... ech, be žodžių...

P.S Įsimylėjau Vidą Bareikį :DDD

ar dar yra paauglių (ypač merginų tarpe), kurie nerašo? turbūt nedaug... naivios svajonės apie kadanors tolimoj ateity išleidžiamą eilėraščių knygą, pavardę, linksniuojamą poezijos mėgėjų. rašyk.lt - tokių svajonių žudymo aparatas, realybės oazė... geriau rašykime savo banalius žodžius sau, didžiuokimės tariamais talentais, o realybę pasitikti spėsime bet kada... :)

kaip tėvas girtas purvinu kumščiu
nušluostyt bando vaiko ašaras
taip iš savęs romantiką, sentimentus braukiu
tai primena tuščias Sizifo pastangas...