By degrees we beheld the infinite Abyss, fiery as the smoke of a burning city; beneath us, at an immense distance, was the sun, black but shining; round it were fiery tracks on which revolv'd vast spiders, crawling after their prey, which flew, or rather swum, in the infinite deep, in the most terrific shapes of animals sprung from corruption; & the air was full of them, & seem'd composed of them: these are Devils, and are called Powers of the air. I now asked my companion which was my eternal lot? he said: "between the black & white spiders."

Reikia mokėti ateiti ir išeiti. Ypač išeiti...

Biro lengvas sniegas, po to liovėsi, tik vėjas vos vos lingavo medžių viršūnes. Žolė, lapai, šakelės - visa nubluko, pašviesėjo nuo šalčio. Tačiau miškas vis dar atrodė didžiulis, gražus, tik tuščias ir liūdnas.
Varnas tupėjo ant šakos ir mąstė. "Vėl žiema, - galvojo Varnas. - Vėl viską padengs sniegu, užpustys; eglės apšerkšnys; beržo šakos taps trapios nuo šalčio. Pasirodys saulė, tik trumpam, neryški, ir ankstyvose žiemos sutemose skraidysime vien mes, Varnai. Skraidysime ir karksime."
Sutemo.
"Paskraidysiu", - pagalvojo Varnas. Ir nelauktai lengvai pakilo nuo šakos.
Jis skrido beveik neplasnodamas sparnais, vos pastebimu peties judesiu parinkdamas kelią tarp medžių.
"Nieko, - atsiduso Varnas. - Kur jie visi pasislėpė?" Ir iš tiesų miškas buvo tuščias ir drėgnas.
- Drėė! - ištarė Varnas. Jis nusileido ant seno kelmo vidury laukymės ir lėtai pasuko galvą su melsvomis akimis.
- Varna, - pasakė Ežiukui Meškiukas.
- Kur?
- Ten, ant kelmo.
Jie sėdėjo po didžiule egle ir stebėjo, kaip į mišką leidžiasi pilkos sutemos.
- Eime su ja pakalbėti, - pasakė Ežiukas.
- Ką tu jai pasakysi?
- Nieko. Pakviesiu arbatos. Sakysiu: "Greitai sutems. Eime, Varna, arbatos gerti".
- Einam, - pasakė Meškiukas. Jie išlindo iš po eglės ir priėjo prie Varno.
- Greitai sutems, - pasakė Ežiukas. - Varna, eime arbatos gerti.
- Aš Var-r-nas, - lėtai, kimiai pasakė Varnas. - Aš negeriu arbatos.
- Turime ir aviečių uogienės, - pasakė Meškiukas.
- Ir grybų!
Varnas žiūrėjo į Ežiuką ir Meškiuką senomis, akmeninėmis akimis ir galvojo: "E-che-chech!…"
- Aš negeriu arbatos, - pasakė jis.
- Medumi pavaišinsiu, - pasakė Meškiukas.
- Turime ir bruknių, ir spanguolių, - pasakė Ežiukas.
Varnas nieko neatsakė.
Jis sunkiai suplasnojo sparnais ir nusklendė virš laukymės. Tirštose sutemose išskleistais sparnais jis atrodė toks didelis, kad Ežiukas su Meškiuku prisėdo.
- Tai bent paukštė! - pasakė Meškiukas. - Gers ji su tavim arbatą!
- Tai jis, Varnas, - pasakė Ežiukas.
- Vis tiek paukštė. "Pakvieskime, pakvieskime!" - pamėgdžiojo jis Ežiuką. - Pakvietėme.
- Na ir kas? - pasakė Ežiukas. - Jis pripras. Įsivaizduoji, vis vienas ir vienas. O kitą kartą - būtinai sutiks...
Kone visiškoje tamsoje Varnas skrido virš lauko, matė kažkokias tolimas švieseles ir beveik apie nieką negalvojo, tiktai plačiai ir stipriai mosavo sparnais.    S.K.

1. Aš myliu tave ne už tai, koks tu, o už tai, koks aš, kai būnu su tavimi.

2. Nei vienas žmogus nevertas tavo ašarų, o tie, kurie jų verti, tavęs nepravirkdys.

3. Vien tik todėl, kad kažkas nemyli tavęs taip, kaip tau norisi, dar nereiškia, kad jis nemyli tavęs iš visos širdies.

4. Tikras draugas tas, kuris laikys tave už rankos ir jaus tavo širdį.

5. Blogiausias būdas ilgėtis žmogaus tai būti kartu su juo ir suprasti, kad jis niekada nebus tavo.

6. Niekada nenustok šypsotis, net kai tau liūdna: kas nors gali įsimylėti tavo šypseną.

7. Gali būti, kad šiame pasaulyje tu tik žmogus, bet kam nors tu visas pasaulis.

8. Neeikvok laiko žmogui, kuris netrokšta praleisti jo su tavimi.

9. Gali būti, kad Dievas nori, jog mes sutiktume netinkamus žmones iki tol, kol sutiksime tą vienintelį, kad kai tai atsitiks mes būtume už tai dėkingi.

10. Neverk, kad kas nors baigėsi. Nusišypsok, kad tai apskritai buvo.

11. Visada atsiras žmonių, kurie suteiks tau skausmą. Reikia ir toliau tikėti žmonėmis, tik būti truputį atsargesniais.

12.Tapk geresniu ir pats suprask, kas esi, prieš sutikdamas naują žmogų ir tikėdamasis, kad jis tave supras.

13. Nedėk šitiek pastangų, patys geriausi dalykai atsitinka netikėtai.

I can see from your smile
You're not here for the sunset

For beauty is always cruel

atrodo prasidėjo vasara...