Keista, bet vis dažniau prisimenu savo žiurkėną. Gal sąžinė pragido?

Vyras pjauna moteriai akis skustuvu,
Iš akiduobės iškrenta baltas kiaušinis.
Kraujuojanti akis ir
Vyras plauna sukruvintą skustuvą.
Skani turėtų būti kiaušinienė?

Besimėtanti ranka gatvėje
Ir niekas nenutuokia, kas jos šeimininkas.
Kol pagaliau viena mergina atpažįsta:
-Tai mano vaikinas!

Pagaliau jaunuolis, pperbalęs ir sulysęs,
Pamato merginą - tikrą mūzą.
Jis panoro ją maloniai paglamonėti.
Tik va, ji nenorinti,
Nes vyrai seniai jos nebedomina.

Graži nuogas moters guli šalia
Ir maloniai jis ją glamonėja.
"Negaliu patikėti, kad mano svajonių
Moteris guli šalia manęs!"
Prabudęs jis supranta,
Tai tik neišsipildęs sapnas.

Vynas mane svaigina,
O vyrai pykina.
Kai tai susilieja į vieną,
Pamatai, kad sėdi tualete
Ir graudžiai verki,
Suprasdama, kad tai beprasmiška...

Danties skausmas mane zudo. O dar reik kalbeti, kodel kariniai lektuvai yra jega ir geriau nei sausumos armijos..

Man skauda galvą. Mane krečia vidinis drebulys. Geriu karštą arbatą ir mineralintį šaltą. Guliu ir tyliai klausausi muzikos, sklindančios radijo aparato seno...

Jau atsibodo klausytis vis tos pačios muzikos. Jau atsibodo žiūrėti nuobodžius filmus. Jau atsibodo matyti tuos pačius, įkyrius ir pabodusius veidus. Atsibodo dar nespėjęs įsirudenėti oras...
Noriu saulės, šildančios veidą ir visą kūną. Noriu pakviepuoti jodo prisodrintu jūros oro, įsiklausyti į jūros ošimą, stebėti horizonte jūroje tolstančius laivus... Ir pajusti jo rankų šilumą savo delne...

Atėjo rudenėlis. Pasidarė šalta ir nemalonu. Mane ėmė kankinti nežmogiška sloga.

Rytoj važiuoju prie jūros...  Noriu tik padoraus oro! Jo dažniausiao prie jūros ir trūksta...

Ryt važiuoju prie jūros, žinodama, kad nieko gero nebus. Jaučiu, kaip susigadinsiu sau nuotaika ilgam laikui... Ir žinau, kad bus kaltas ne tik oras...

Jau radau...

Ieškau.
Ko?
Dar nežinau... bet kai surasiu, tai pasakysiu

Esu ieškojimuose ir nežinau, ką rasiu.