žvėries narsą įveikdavo
kulkos malonumas ...

deja
Valdovų rūmuose lankosi
vienos komisijos ir
nenukautas žvėris doroja
silpnutį veršelį

ūkininkai neparodo širdgėlos
nes jis mokėjo būti
vyru su
šalmu o
kalaviją kurdavo
vaizduotė

kažkas krebždena

baisu

matau visokius
barmalėjus

suvaikėjau

nukrito kelnytės

ir

visi pradėjo baisingai
fotografuoti

iš kiaušinio
išsirito

vievis

antanelis: yra tokie vonios kambario baldai „Riva“


ir ką čia man, menkam padarėliui,
su tavimi lygintis
tik stengiuos ir stengiuos visus pranokti
savo sąmoju ir dar tuo
kur tarp kojų

deja.

ir ką čia man, nepilnaverčiui,
prieš tave
stipriais konkolais pasidabinusią

aš juk - eksperimentinis kūrėjas
o tu - rašai eilėraščius
kuriuos kažkas užsako
tada atžymi juos paslaptinguoju dd.v.m.

tačiau kiti temato slaptą kodą -
b.b.d.

klonuotom SMS rekomendacijom
iškėlei savo kūrinį į šviesą
gerbėjai spaudžia tau pitaką
lyg minėdami raudonąjį spalį
visur tik šviečia penkiakampės žvaigždės
it propagandiniam sovietiniam landšafte

rašai trumpai, lakoniškai,
ilgomis pauzėmis bandydama sukurti
nemalonią įtampą, tada
užsimiršti ir nugrimzti į meilės nešvarias paklodes
ir dingsta įtampa
o tu lieki
tik frazėm žongliruojanti graf-o-Poetė

rašai enciklopediją
kiekvieną skyrių pavadindama „apie“
paversdama eiles ilgu davatkos rožiniu
viliesi, kad kada nors ateityje
atjos gražuolis ant auksinio žirgo ir išleis tavo poezijos knygą pem tūkstančių egzempliorių tiražu

penki lapai kūrinių
penkios knygos suvienodėjusių eilių
ir įdomiai bręstanti
raš-menybė

skaičiavau su protingu kalkuliatoriumi
kad nesėkmingos meilės tavo kūriniuos
net 43 procentai

o dar tie įvairūs
tavo neišskirtinumo sulaukiantys
Poetų skaitymai ir renginiai
su viltimi laimėti.
bet kad ir kaip stenėtum,
prikapstai tik iki vidutinio lygio.
tuomet su dideliu tikėjimu
eilėraščius siunti į laikraščius
ir vietinėje spaudoje išsikovoji
net trylika kvadratinių centimetrų

bet tik ne „Nemune“ -
ta vaga gerai teka
ir be tavęs

dar turi mamą.

bet apie ją
juk būtų galima tris enciklopedijas
parašyti

girgžda žvyras

niekaip nepagaunu
kodėl?

mes juk jau
mirę

be tavo kalašnikovo
mano vinčesteris
tik Laika
be skafandro

gaudėme ora
- o kur vanduo -
  paklausė valtelė
ir staigiai sukryžiavusi
irklus apsimetė protinga

taip ir likome
nei varlės
nei debilai

griciukas kratė
obelį
o
palšauskų amsiukui
atrodė
kad griciuku laksto elektra

prigeso amsiuko akutės
lyg lemputės per audrą
jis susvyravo
ir žnegtelėjo
ant šono

griciukas praeidamas
tarė
- ko čia durniau ardaisi
 
didelių valios pastangų dėka
amsiukas pakrutino kudlotą
uodegą

- išgelbėjau griciuką

ir nugaišo

trata įsirėmęs į kampą
o kampas toks status
kad į apmusijusią sąmonę
ima skverbtis
erotika

moteris tarška
- tu nieko nebegali

o jis šliaužia kampo
erotika

drėgsta

ir ta drėgmė
tai šekspyro sonetas

išskaidytas
į keturių baltų dėmelių
posmus

kiekviena -
otelo veidas

kiekviena -
dezdemonos ašara

likimo kilpa
apsivijo musolinį
bet kaklas
liko cielas
kas?

be abejo

partizanas