-Jei aš eisiu, kada miegoti, tegu tai būna šsandien-

-tvao potepiai mano skrynioje-

-Noksta žvaigždės Eliziejaus laukuos -
palaimintos sielos grįžta namo-

-sirpsta braškės
delnuos –
žuvėdros grįžta-

-Danguje akmenys, o aplinkui metamorfozės-

-Danguje tik akmenys-

Metau akmenis į klykaujančias volunges -
Dangaus bedales.
Pavydžiu,
Ne jom – sau.
Nes mano sparnai platesni
Nes mano skrydis lengvesnis.

Parana veeee
Paranaaaa ve

Gimtadienis.

-Nemėgstu žiemos, bet be sniego nemokėčiau ištirpti.

Nemėgstu laukimo, bet be laiko nesuvokimo, nepastebėčiau, kaip elegantiškai rudenį palydi paukščiai ir ateina Žiema karalienė-