kodėl visada visi ko nors vieni iš kitų reikalauja? taip ir tampama perfekcionistais... prisipažinsiu -  jau sergu. o vis tik gal jau sveikstu, jei prisipažinti sugebu?

jei Dievas nori nubausti žmogų, išpildo karščiausią jo svajonę...

jei galėčiau, tai visus ištaškyčiau su kalašnikovu. nesuprantu, ar kiti tokie blogi, ar aš pati pykčio taifūnas...

šiandien jaučiuosi tokia išsibarsčiusi... nesurenku savęs į vieną visumą, o tuose mažuose gabalėliuose, į kuriuos esu sudužusi vyksta kažkokie keisti ir man nesuvokiami procesai. tikriausiai cheminiai, nes kažkas manyje tikrai kinta... Bet nesuprantu nei kas, nei kaip. jaučiu kaip giliai manyje tūno idėjos, mintys, posmai, prozos eilutės. ir jos mielai apsigyventų popieriaus lape. bet nemoku jų išleisti ir apgyvendinti ten.

supykau! kodėl čia nėra skilties JUODRAŠTIS?

registruodamasi čia, galvojau, kad čia lankosi ne tik kūrybingi, bet ir protingi bei tolerantiški žmonės. kritikuoti yra lengviausia. aš taip pat dažnai kitų kūrybos nesuprantu, bet priežasčių ieškau savyje, o ne autoriuose. juk gal aš dar nesu tiek išprususi, kad tai suprasčiau. žmogui, parašiusiam kokį nors kūrinį, jis yra be galo brangus, pripildytas jausmų.ir vien dėl to, kad aš tų jausmų nesuprantu, neturiu teisės juos niekinti.