Taigi, šiuo metu pas mane rašyk.lt tikrai darosi nesveikas... :DD Atrodo, kaip normalus žmogus noriu pažiūrėt ką prikomentavau, einu ten į Komentarai, po to po kūriniais, o tada man išmeta va šį vaizdelį >>> http://img406.imageshack.us/img406/5235/nesamone1er3.th.png :DD taigi šitaip aš iš vartotojo closure tampu neberasau :DD aišku, aš, smalsumo genama, einu į to (o gal ir tos) neberašau puslapiuką, t.y. spaudžiu ant nuorodos "jūs esate"... :) Ir ką manot? Aš stebuklingu būdu atvirstu savimi (ir ačiu Dievui...)  :DD Tik vėl mistiškai esu nukeliama pas žmogų, tiksliau autorių, Apsigalvojau pas kurį neturėjau jokio tikslo lankytis (tikiuosi nieko neįžeidžiau :DD) >> http://img522.imageshack.us/img522/7391/nesamoneei9.th.pngNu žodžiu ir taip daros kiekvieną sykį :DD Gal kaip nors išgyvensiu ir be savo komentarų peržiūros... ;DD

Stalčiai- ypatingas dalykas. Vien pažiūrėjus į žmogaus stalčių, gali apie žmogų neapsakomai daug pasakyti. Pavyzdžiui, ar jis yra tvarkingas. Kuo domisi. Ką saugo ir vertina. Ką slepia.
  Pažiūrėjus į mano stalčių, kurį aš šiandien sumaniau susitvarkyti, pirma į galvą šovusi mintis tam durnam žmogeliui, kuris norėtų mane pažinti, būtų "Ji tikrai nėra tvarkinga". Ir, deja, tai būtų visiška tiesa. Siūlai, dažai (akvarelė), šūsnis teptukų (deja, ir nenuvalytų, kurie toli gražu nepapuošė stalčiaus vidaus), aibė mažyčių popieriukų, naudotų nežinia kam ir nežinia kur, saldainių popieriukai, stalo padėkliukai (šitas radinys net ir mano, visko savo stalčiuje pripratusias rasti, akis nustebino) ir dar nežinia kiek visokio šlamšto... Žiauru. O ir skirtis su daiktais, kad ir šiukšlėmis, nesinori. Vargais negalais sugebėjau save priversti išmesti net visą maišą Didžiojo stalčiaus gėrybių.
    Ir ką. Galiu pasakyti, kad esu labai sentimentali. Laikau atviruką, kurį vienas berniukas parašė daugiau nei prieš penkis metus. Niekur neklijuoju lipduko, nuostabaus lipduko su meška, kurį anais metais gavau Vokietijoj zoologijos sode. Ir niekaip neprisiverčiu išmesti kvailų ir banalių dienoraščių, kuriuose taip naiviai aprašyti mano "jaunystės nuotykiai". Vis tiek pusę laiko, per kurį tvarkausi stalčių, sėdžiu ir juos skaitau... :)