Meilė...
Tai noras staugti šiltą lakštingalų naktį žiūrint į žvaigždes..
Tai nesumeluoti žodžiai, kad daugiau nieko gyvenime nereikia,
Tai žiūrėti kiaurai sieną per pamoką,
Tai žibučių puokštė, suskinta šypsantis ir žinant kam ją dovanosi,
Tai pirmoji nevarginanti bemiegė naktis,
Tai raudono vyno taurė užkandant bučiniu
Ir netobuli, bet nuoširdūs žodžiai, kurių į jokias eiles neiškeistum,
Tai noras krauju ant sienos rašyti jos vardą,
Tai suvokimas, kad jau nebijai mirties,
Tai šokis lietuje skambant tik lašų muzikai,
Tai visiška dvasios ramybė, po aistra varginančios nakties,
Tai noras kartu turėti vaikų,
Tai mokėjimas išgirsti jos daiktų pasakojimus,
Tai pasiutusiai lėtos vienatvės valandos, jai užtrukus grįžti...
Tai smulkmena, gauta vasario 14-ąją,
Tai noras valandų valandas stebėti ją miegančią,
Tai gebėjimas pažinti jos žingsnius laiptinėje,
Tai nepasotinamas jos kūno, balso, kvapo troškulys,
Tai noras drauge tylėti,
Tai gebėjimas neatsiminti, kada baigėsi miegas ir prasideda glamonės,
Tai laiškeliai vonioj ant veidrodžio,
Tai kąsnis per pusę,
Tai gėlė, nupirkta be jokios progos,
Tai noras nubudus įsitikinti, kad ji šalia,
Tai skambutis jai į darbą, neturint ką pasakyti,
Tai Naujųjų metų sutiktuvės dviese,
Tai vakarienė prie žvakių, kai nėra nei žvakių, nei vakarienės,
Tai noras kartu pasenti,
Tai jausmas, be kurio pasaulis būtų nespalvotas....