viskas ko neturi savo rankose- tavo pilve, nuo svajonių išsipildymo iki savirealizacijos, milijono antikvarinių  žiguliukų ir susitikimo su dievu; mūsų mintis skiria tik virškinamasis traktas


suvalgyk mane vakarienei, vėlyvai vkarienei, kad priaugtum svorio, pasistengsiu būt kaloringu, deja nemaistingu grobiu

paskutinėm paskutinėm akutėm skaičiuojamos mano sekundės vasaros prieglobsty, pievos, nemirkite iš ilgesio, juk dar susitiksim... :))

bum!        į tylą.......      bum!        į tavo tylą......

geriau pasistengsiu ilgiau pagyvent tyloj, nes upės beprotystės tik liejas, tik lijas, tik nusikalbu ,tik nusikalbu, tik nesuvokiu, ne su (si) vokiu, si si

sapnuoji įsimylėjimus, sapnuoji kvailą beprotystę niekuo nepagrįstą, atsibundi..
praeina kelios valandos, prisimeni sapną ir išsigąsti, nejau ta pati jausena aplankė?
o juk nė nebuvo ką... įsimylėti...

štai tau ir psihologijos patologija.

...o vasara jau seniai baigės, nebūkim naivūs..

bėdą drauge pažinsi
:)

...jų buvo du ir mirė jie visi

..aš tau parašysiu šimtą eilėraščių!!! ..ne, milijoną, trilijardą!!!
ne, aš neištarsiu nė žodelio... viskas, praradau kalbos dovaną..
dovaną? et, tokia čia ir dovana kai kalba dažniausiai- nesusipratimų šaltinis..
mes gyvenom trumpai ir laimingai,užteks gi!

aš kaip traukinys, - tavęs nelauksiu atsiverčiant ilgai,atėjus laikui visi šikaliai bus palikti ir dar negana to, iš jų pavoks lagaminus.
ech, šikaliau mano, atsiverski :)))