PALIKT SUNKU TAVE...
atstokit nemirtingos mintys jūs ne mano ;(

ištrūkit juk tai ne aš skaitau o jus jūs mastot ne aš aš mastysių apie kitus taip pat ir tave o tu mastyk apie mane ;)

susitaikiau su sia mintimi reikia pradeti gyventi nauja obuoliuko gyvenima :D

zlugo mano viltys but rezisierium ir kino menininku tiek to  atsiduosiu skaiciams ir tam zydram kompiuterio ekranui ;(

nebegaliu kenteti pasiduodu kaip riedantis akmuo riedantis zemyn pakalnen

LAIKO alchemija

Be žolės ir skausmo dūstu, it naujagimis ištiktas infarkto. Besiraitantis likimo ranku klostėse, nėra ten nei teisybės, nei realybės saugančios nuo tuštybės gniaužtų, ten tik tu, tik tu ir tavo šaltakraujis draugas, laukiantis akimirkos gniuždytos laiko delnų raukšlėm.
Prašau pasigailėk!
Juk tu nekaltas, tu tik paliktas vienatvėj, paliktas jūsų kurie tenkinat troškulį nuodėmės saldumu ir to jums nepakanka. Jūs ir aš tai niekšai, paliekantys tave skausmo agonijos plastikoj. Aš juk nekaltas čia aplinkiniai jie rodo į mane pirštu prašau, negi ir tu! Nesiteisink vėjas išsklaidys tavas nuomonės gaires, o tu lik ir kentėk kaip aš kentėjau.