Nejau dabar visi būsim vadovais, vadybininkais ir administratoriais... Nė velnio!
Kas nudirbs juous darbus,a?
Kas kolūkius prižiūrės? Nejau dabar visi rašysim?
Būt taip negali.
Tiesiog fiziškai neįmanoma...

Vakar apturėjau nuostabų "tūsą".
Šiandien mano kišenėse tuščia... išskyrus autobuso bilietuką ir keles cigaretes, nebeturiu nieko.

Manęs visur ieško... Už ką?
Už tai, kad nugvelbiau sielą.
Slapstausi, neranda, praėjo para...
Ar man tai svarbu? Nežinau... gyventi nemiela...
Sulaikau kvėpavimą, gal nesuras?..
Kvaila pavogtoji tuoj pat išsiduoda,
Išgėrus ji trankos po svetimas miesto gatves...
Pagaunu, apsiraminu ir pirmajam praeiviui parduodu...

velnias.. ištryniau visus savo eilėraščius, vos tik sužinojus, jog mano proza - stipresnė... gal be reikalo? Pasiilgau tų eiliuotų nesąmonių... :(

Kai kurie manęs nekenčia, kai kurie mane myli... to aš ir siekiu.  Kraštutinumai. Balansavimas...

Jei nedarysiu nieko. Nejudėsiu... gal tikrai niekas nesibaigs?
Planuoju vieną dieną praleisti sėdint vienoje vietoje... nejudant.
Stebėsiu laiką.

Matyt, taip turi būt... mamtyt, niekas nevyksta veltui... matyt.

Lauke šalta... žmonės pikti... ir apskritai viskas perdiem greitai.
Kur dingo lėtumas?

Jūs tiesiog svajonė... Jūs mano azartas ir mano kančia.
Kaip ten nenusisekęs prezidentas Lietuvos sakė:
"Šikau ir tapšnojau..."

... žinot ko reikia žmogui, kad jis GYVENTŲ?
Azarto... neišvengiamai.

Jurijus Gagarinas buvo didis žmogus. Jį gerbė, gerbia ir gerbs.
Charles Bukowski rašė apie šūdus, intelektualai jį niekina... nes tingi prasikapstyt pro to šūdo krūvą, kad rastų kruopelę išminties.