Dūkt, lakstyt - baltais sniegynais,
Tyliai šokti pievoj - basomis.
Nubudus švelniai apkabinti
Ir pabučiuoti į tyras Tavas akis

Prikept kartu skaniausių blynų
Juos sutepant saldžiu žvilgsniu
Klijuot tapetais negražią sieną
Vėliau turškent - vonioj balsu.

Paskest tarp žvakių ir šėšėlių,
Ir susiliejant su garsų migla.
Pririnkt miške aviečių glėbį,
Ragaujant - dosniai negailėt visų.

Sulyt lauke - per stiprią audrą
Sušilt po rankšluosčiu kartu,
Sulaukiant, rymant nuo palangės
Sugrįžtant džiūgaut viens kitu

Ir įsipjovus - suspausti švelniai
Sulaikant lašą - tarp delnų...
O tamsiai dienai pasibaigus
Apglėgt - tylos harmonijos pūku.

Norėtūs būt, tylėt, kalbėt
Su saulę kilt - ir ją lydėt..
Norėtus spręsti sunkumus
Širdis klijuot - būties laiku..

Pasiilgau  visų, kurie man brangūs....
bet tyla yra saugumo garantas...

Aš - čia, o Tu - ten  ;)

:)

Tylėjimas ne visada gali reikšti , jog viskas gerai...
Žemėje dažniausiai tai visiškai priešingai..

Tylime, nes nenorime pabloginti, bet neišsakydami rizikuojame susprogti...

p.s. čia jau teisė rinktis, ar tik šiek tiek apsikandžioti, ar susprogdinti savyje atominę elektrinę, kuri naikina dideliu spinduliu viską aplink Jus pačius ;)

Jei nieko nematai- tai dar nereiškia, kad nieko ir nevyksta ;)

Nuolatos įtakojant, ir šaldant - net karščiausia ugnis pagaliau ims ir užges.. O iš skirtingų pusių pasipylus atšiauriam  - galima ir ugnį po ledu užšaldyti...

Prieš 3 metus išėjęs iš namų Pasitikėjimas Savimi, pagrobė ir dalį širdies. Likusią dalį išsaugojo Optimizmas ir Viltis. Netikėtai užsiliepsnojus  Aistros ir Tikėjimo romanas baigėsi - pelenais. Viltis išbėgusi pagalbos vandens - pasiklydo minčių ir praeities miškuose..

Optimizmas likęs vienas pasikvietė Širdgėlą, kuri apsvaigusi nuo Liūdesio gaidų užsupo Optimizmą miegeliu... Juokas karskartėms pro šalį vis rečiau stengėsi lankytis, nes nebebuvo simpatukės Vilties..
Širdis nerazdama globos ir saugumo pasislėpė. Paieškų būklę apsunkino neramūs Nuoširdumo ir Pykčio nesantaika.

Prašome visus radusius, ar gebančius pagelėbti surasti širdį, bei suvienyti išsibarsčiusią ir likimo išardytą Šeimą - kreiptis.Pasistengsime atsidėkoti.. Nes bet kokia informacija ar pagalba yra geriau nei nežinia ir tamsa...

Su Pagarba,
Širdžių išsaugojimo komitetas

Saulę visada nešiojamės su savimi..

o ar išleidžiame ją švytėjimui, ar ne - tai priklauso tik nuo mūsų požiūrio langinių...

Kiekvienam dalykui yra savas atitikmuo..

Kiekvienai prekei - svas pirkėjas
Kiekvienam tikslui- savas momentas
Kiekvienai širdžiai - ............