laiskas niekam:

[...]zinai, kas baisiausia, kad niekam nereikia tikrosios manes.... supranti - netgi tau... as zinau, kai ateina laikas, kai as uzpisu su savo problemom... tada as tyliai tyliai mazais zingsniukais pasitraukiu


[...]nebenoriu nieko skaudinti, as savo problemom uzgoziu laime tiek tau, tiek ir visiem kitiem... negalit gyventi, nes cia esu as - nasta, kurios palikti negalima "is mandagumo"... [kalbu labai grubiais pavyzdziais, bet tai tiesa per padidinamaji stikla]


[...]suprask, as ir esu schema[robotas]... man tenka, ja buti, nes visi nori, kad as ja buciau, o as tik paprasta aktore, as vaidinu sita supista teatra vadinama gyvenimu ir deja neesu pagrindine jo aktore....

siandien as narsau po savo smegenine...
bandau ismesti prisiminimus - neiseina
per daug brangus,
per daug skaudus...

viltis... ji lieka - jos neistrinsi


It seems funny to me
How fucked things can be
Everytime I get ahead
I feel more dead

[/i]siandien as narsau po savo smegenine...
bandau ismesti prisiminimus - neiseina
per daug brangus,
per daug skaudus...

viltis... ji lieka - jos neistrinsi[/i]


It seems funny to me
How fucked things can be
Everytime I get ahead
I feel more dead

- Ko nešokat, mergės? Ar kojas kas pamušo? - suriko vienas iš atėjusių
- Kad nežinom, kas per šokis? - skundėsi viena
- Taigi, nežinot... Ogi čia tas, kaip ten jį vadina, naujoviškas, iš miesto... Ar ne bambatrynis?


skiriu šį įraša vienai savo draugei... ji supras, kad būtent jai... tikiu nusišypsos... šiandien aš negaliu šypsotis, per daug plyšta širdis... taigi šypsokis už mus abi