ji purvina.. ji gatves vaikas...pabegsiu. kol diena...kol dar ne laikas..iseiti..paskui zmogzudzio motyvus.. paskui krintancio sparnus..ne laikas dar... mazuti..
iseisiu... kol naktis... diena pavirtus.. kol nori dar manim matyt pasauli...kol tistantys sakai ant tavo lupu nereiskia klykiancios tiesos.. kol melas neliepia prazuti...kol skausmas pakelia auksciau sviesos...

taip sunku kvepuoti salia taves. taip saldziai skauda. issiblaskele as...

isaugindama nerima saulegrazu miskuos kartoju: nepabek..

as siandien susivelus

i could be your tide of heaven....

i could your worm without desire...

I could be your see of sand..

iš spektaklio krūvą elektros lempučių parsinešu...

kuo as tampu?

pakaruoklis...tik ilgesio virve apraizdytu kaklu...pakaruoklis...tavo melas nusėdęs ant lūpų...išdavystė išgraužus akis...tik pakaruoklis...aš...tik kūnas atvėsęs...su galybe tavo veido siluetų, iškarpytų mano sparnuose...baigėm..