gal kas zinot geru svetainiu ?

ne man kurti , nemoku as .

Bailus draugas blogiau už priešą, nes priešo saugaisi, o draugu pasikliauji.
(L. Tolstojus).

Polinkis bendrauti yra maždaug priešingai proporcingas intelekto vertei

Iš valstybinio lietuviu kalbos egzamino

R.Granausko kuryboje žmogus buvo neatsiejamas nuo gyvuliu ir nuo kaimo tradiciju.
Poetas buvo suauges su namais ir kloniais.
Šviesa vercia žmogu siekti vis placiau ir daugiau.
J.Marcinkevicius gasdina skaitytoja daugtaškiu.
Skaitytojas sužino apie namus, kuriuose ir tuno lyrinis subjektas.
Tai, kad herojui iš tiesu sunku, parodo autoriaus itempta remarka ("ugeria iš butelio").
Duona - šventas ir ilga kelia prakeliaves patiekalas.
Visai neseniai Lietuvoje augo graži, didinga gele - tai Vytautas Macernis

„Ir vieną baisią dieną tu sutiksi save...“

http://skinai.nemokami.tk

Žvilgčiojimas į svetimus langus rodo, kad esi labai vienišas.

Sentimentalus

Einam paklausyt, kaip mykia drugiai,
Šlama žiogai,
Veria beržai,
Einam pažiūrėt, kokie dideli,
Vyžiai dideli lig pat brangaus –
Hei!

Erlickas, Juozas. Kodėl?: Humoreskos ir humoristiniai eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1979

Dar stoviu

Stoviu, kur broliai guli.

Ar dar tikrai aš stoviu?

Nuotraukoj sėdi motulė.

Tėvas prigulęs šventovėj.



Stoviu, kur teka sesės.

Ar dar mūs upės teka?

Buvom ir būsime, esam

vakar savęs netekę.



Stoviu. Nesėdi tėvas.

Ar man šalia jo sėsti?

Gula čia jojančios dienos.

Mėnesiai slenka pėsti.



Stoviu. Po manim broliai.

Ar man nueit į šalį?

Sėdi ant jūsų molis

ir atsistot negali.



Stoviu. O mintys klūpo.

Ar atsiklaupt pavėsy?

Klausia sukąstos lūpos:

Kada save pasėsi?



Stoviu. Šešėliai kaso.

Ar jie sulįs į žemę?

Stoviu, o kojos basos

į žemės dulkes remias.



2004 07 02