pavasaris jau i pabaiga eina, nors atrodo, kad dar tik isibegejo. parkus ir gatves uzpludo ,susiklijavusiu lupomis, isimylejeliu banda.
pavasaris, besirdis ir toks nuostabus: sujaukia mintis ir vercia kitaip galvoti, prisiminti spalvas (Dieve, atleisk tiems, kurie nesioja tas spalvotas kelnes is maximos).
ant nosies tiek darbu laukia, menesio pabaiga gal ir toli, bet dienos juk greitai bega. o gal atvirksciai?.. myliu pavasari.

Kažkaip keista, naujas mėnuo, turėtų būti ir nauja pradžia, naujas pusmetis- nauji vargai, bet ne... Kažkodėl viskas kitaip, nei turėtų būti... Nebėra jokių mėnesių, nebeskaičiuoju dienų. Akys limpa iš nuovargio, bet vistiek keliuosi užčiaupti žadintuvą, o už lango vis dar lygiai taip pat tamsu. Laikrodis pasako kada turiu eiti miegoti, tačiau pabudus atrodo, kad taip ir neužmigau...