diena iš dienos,
kantriai,
tik kartkartėm
išprotėjant,
palaikoma
gyvenimo imitacija -
imituoji, nes... nežinai,
kaip gyventi.
mokykloje to nemokė.
nesakė, kad po jos
prasideda kitoks gyvenimas,
kad čia kitokios taisyklės
nei tos, kurias kaldavom
prieš kontrolinius.
naujas taisykles
tu bandai perprasti,
lyg ir pavyksta,
bet kyla rimtų abejonių
ar tarp tų taisyklių
imitavimo
dar liko vietos gyvenimui.
ar nėra taip,
kad viskas, kas liko -
taisyklės?
juk tu buvai
gera mokinė.
"I have been searching for you"
"Searching for who?"
"Searching for the one from my dreams
That never came true"
pavasaris toks gražus
ypač už lango
kur neapsisprendęs vėjas
negnybia už nosies
ir taip šilta anapus stiklo
lietus sulieja šviesas
į vieną grubų potėpį
sutemusiam lange
į kurį žiūriu nuščiuvus
nes man ką tik pasakė:
jau ruduo
I am the lense of the webcam
I will look you straight in the eyes
And then I`ll count your blinks
Even if you`re working offline
Even if your back is turned on me
neramina mano sielos vaiskūs kovo vakarai,
lyg šaka, vėjy palinkus, laukiu aš -- ir nežinai,
ar tai jau tirpstą sniegai, ar tai šiaurės gūsiai aštrūs
mano širdį surakino, padabino šerkšno raštais
Vakarais man dainuoja Cojus
Iš širdies į širdį. Nors nė pusės
žodžių jo nesuprantu, tačiau jaučiu,
tačiau jaučiu...
mano paakiuose - pamėlusio
nuovargio jūros, mano akių
jūs ir matyti nenorėtumėt,
nors ir miegojau,
lyg žiemos miegu,
lyg tokiu amžinu,
lyg tai paguostų.
PLPP* ir graužtukas ant stalo - keista kombinacija, užplaukdžiusi dar keistesnį įkvėpimą.
*žr.paskutinį eilių.
dvidešimt trečia valanda Vilniuje.
dar raibuliuoja vėjy žiburiai,
ir plyksteli gatvėse mašinų šviesos.
dušuos šniokščia garuojantys kriokliai,
ir nuaidi koridoriuj kažkam "labanakt!"
dar supasi nakty obels lapai paskutiniai,
vasarą aprauda šlamąs klevas,
balsvi dūmai dangumi srovena,
ir žvaigždės tankmėj paklysta jų plaukų.
o man jauku, man taip jauku.