debilizmas
bet ne, atsiprašau Dievo už šiuos žodžius
kuo geriau kalbėsiu, tuo dūšia bus švaresnė
tikiu savimi
kad galiu pasiekti tai, ką noriu
iki

eeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeee
gggggggggggggggggggggggggggggggggggg
zzzzzzzzzzzzzzzzzzzzzzzzzzzzzzzzzzzzzzzzzz
aaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaa
mmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmm
iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii
nnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnn
aaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaa
iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii

nnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnn
eeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeee
rrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrr
vvvvvvvvvvvvvvvvvvvvvvvvvvvvvvvvvvvv
iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii
nnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnn
aaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaa

ech
atsidūstu
sunkiai atsidūstu














































dddddddddddddddddddddddddddddd
uuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuu
rrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrr
nnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnn
aaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaa
sssssssssssssssssssssssssssssssssss

tttttttttttttttttttttttttttttttttttttttttttttttttttt
uuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuu

vvvvvvvvvvvvvvvvvvvvvvvvvvvvvv
iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii iiiiiiiii
sssssssssssssssssssssssssssssssssss
gggggggggggggggggggggggggggggg
iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii iiiiiiiii

ccccccccccccccccccccccccccccccccccc
hhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhh
aaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaa
ccccccccccccccccccccccccccccccccccc
hhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhh
aaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaa
ccccccccccccccccccccccccccccccccccc
hhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhh
aaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaa

trach tibidach tibidach...
ech, staryk...

dienos bega
arteja egzaminai
arteja kelione
arteja atsiskaitymai
kalbu kaip materialiste
o gal kaip pesimiste...
o gal...
kaip nezinau kas!

ir siaip noreciau namo, tik nezinau, kur tie namai... kur mano tikrieji namai

Nezinau, kodel ir nuo kada, bet pradejau jaustis per daug pavargusi ir
daugiau nieko nebenoriu
labai sunku buti vienai ir pamirstai...
niekam manes neprireikia, nebent pati apsireiskiu ir maldauju nors trupinelio demesio ar draugijos

nezinau, ar tai kazkam yra daug, ar tiesiog man tai yra labai svarbu, o kitiems ne...

as apskritai nezinau, nei ko noriu, nei ko man reikia
amzinas pinigu stygius siutina
o draugu abejingumas liudina

nenoriu nei Paryziaus, nei mokslu
nei nieko kito

taigi ko as noriu
ko man reikia?...

Paryžius mane šaukia, šaukia... savo keistu balsu, tokiu iškreiptu... man nesuprantamu!
ir kalba nesuvokiama... tokia minkštai šlykščia - ir galvoju, ar verta pasiduoti jo pagundoms...
ar verta likti be... laimės, kurią bandau rasti čia...

hm
hm
hm...

ryt į darbą...
gaila, praneša gerus orus savaitgalį...

tir lim bom bom tra lia lia lia prisiekiu savo makaule...
e..............

šiandien aš šoksiu su tavim
ir sugadinsiu nuotaika tau vakare...

praktika eina velniais...
šiandien tūsas su grupe
tikriausiai bus šūdas

šiandien atsibudusi suvokiau, kad oras ne koks, slegia kažkas iš viršaus, dėl to man skauda galvą ir aš tikriausiai stipriai peršalau...
vakar svečiavausi pas draugus, kaip visada - teko stebėti jų šeimynines peripetijas...
bandžiau suvokti, kodėl vyrų akimis visuomet lieka kaltos moterys, kodėl jos tiek daug šaukia ir barasi?..
vyrai visgi arčiau gyvulio, iš molio drėbti... mažai kada ir tesusimąsto, kodėl mes elgiamės vienaip ar kitaip, jaučiasi aukštesni, moterys jiems turi nusileisti, tvarkyti jų jovalą, ir neaišku, dėl ko - gal todėl, kad tarp kojų turi penį ar dėl to, kad kašę geriau žaidžia... ar dėl...
didžiausia vyrų ir moterų santykių problema, mano manymu, yra ta, kad jie negali ramiai išsiaiškinti, o vyrai tikriausiai ir visai nenori kažką aiškintis ir kvaršinti sau galvą...
kadienybė tuomet tampa rutina...

gražus oras, ar ne? :)

gražus oras - gerai, bet kai nėra ką veikti per tokį gerą orą, tai ne kas... tuo labiau, kad šiandien yra sekmadienis, o ryt vėl į paskaitas... ta pati rutina... FU!!!!