Galvoju, kad eiles greit kurs ir kompai, deliodami zodziu rinkinius.. O mes sedesim ir mastysim kokia gi prasme tas poetas idejo... Negi pripazinsim, kad esam kvaili ir nieko nesupratom..Nee, mes tobulejam, ismokstam imantriai komentuoti.

Aciu visiems, pasveikinusiems :)

Graziu svenciu visiems :)

Kaip grąžinti protą vyrui.. jei per mane jis jo neteko..

"Beviltiška.. Būtumėt jaunesnė, tuomet gal.. Bet ne... Mes nedarome stebūklų. Per vėlu."

Jie gal ir nedaro. O man labai reikia.

Prašysiu stebūklo...


P.S. Gyvybės draudimas.. prabanga...

Tarsi liesčiau kažkieno minčių šaknis... Atsisedau greta ir megaujuosi žmogaus talentu.. Jis to net nemato... Nesmagu truputi.. kaip pro duru plysi.. Bet gi dosnumas.. visiems.

Ten savo širdį palikau gyvent...
Žuvedros klyksmą, basą pėda smėly
Ir šaltą vėją saulėtoj dienoj.
Ten laužas dega - jo nereik kūrent,
Ten visad žydi baltos sapno gėlės
Ir žingsniai mano aidi gatvėje senoj.

Pastebejimas.. Jei rimuojasi-nesamone, banalu, kvaila, naivu. Zodziu, ne eiles :D Jei tiesiog citatos, sudetos stulpeliu-super. Siaip sutinku, super..bet vat ar eiles..tai dar klausimas..

Jausmus vadindami seiliojimusi, zmones pamina tai, is ko turetu atsirast vaikai.. Dauguma meno kuriniu - tiek eiles, tiek muzika, proza atsirado deka to pacio "seiliojimosi". Na, man tai negeda..esu kas esu..  Ne visi gime buti robotais...

Net nemaniau, kad įdėjusi savo eilėraštukus, sulauksiu tokios geranoriškos kritikos, klaidų pataisymo. Man to reikejo. Ačiū, žmonės. Bent jau LT kalbos normaliai išmoksiu :)