Pats graudžiausias eilėraštis apie...
S.Geda. Prijaukinto kurmėno mirtis.
Pirmiausia bandyt atsikąsti
žolytės.
Paskui prašyt atsigerti
vandens.
Svarbu, kad įpiltų
mergaitė.
Paskui labai tyliai suglaust
kojeles.
Ypač priekines, kad atrodo -
meldiesi.
Ir stovėt pasilenkus,
stovėt pasilenkus,
kol nugriūsi ant šono.
piromanė. kai žiūriu į tą klevą
"Kas neieško – suranda tik tai, ko nebuvo ieškojęs. "
Spindesys
ir nieko.
noriu eilėraščio. noriu rasti tokį eilėraštį. tokį. tokį.
ne taip. visai ne taip.
geriau jau
"pro sandėlius pragirgžda traukinys
ir nuo karnizų smulkios žvaigždės žyra
ant šuns ir vienišo tvarkingo vyro
švelniom tirono akimis"
"Neįsipilsime iš žalio butelio,
Netempsime girtos per kietus akmenis,
Nes ši diena, pedegusi šiukšlynus,
Kaip sirena tarpuvartėj užstaugs".
ir tas nenumaldomas, vis stiprėjantis
taip ir bus :)