Stiklo garbanos...

Sielos lašai, kurių niekas nemato... Jausmas basus...

Nei vienai minutei laikas nesustoja...

Aukso  sparnais aš švelniai pakilsiu,
Užversiu sapnų karalystės vartus.
Sustosiu aukštai ir savim nugramzdinsiu,
Tamsos ir vienatvės apdergtus jausmus.
Engiu visus tuos, kurie blaško šviesybę,
Jaučia stiprius beprasmybės krantus.
Anaip tol, juk angelo skausmas viska išsklaido...