Jau nuo Alberto* laikų, prie Daugavos žočių,
Po mūštynių, po karų, alų smaugė lyviai iš ąsočių.
Ant Dzegužkalnio viršūnės, ošė, užavo tribūnos,
Kaip po Petro I (-ojo) kančių, aš Ryga ir vėl tikiu!
Naciais nuodyta tauta, niekinta ir padegta,
SSRS valstybei esant, varginta, palaužiant dvasią.
Šiandien jau UNESCO pavelduosna įtraukta,
Džiaugias, ūžauja linksma Ryga!
Vėl skverai pilni gėlynų, vėl fontanuose vanduo!
Vėl Brainstormai dainą skyrė tautai Lietuvos!
Vėl krepšinis Grand Didybės, bromuos jaučias sujudimas,
Per varžybas, per sunkias, drąsko VEF‘ai krūtines!
Daug meistrų aukoja laimę, duoną sočią, vilą Sočy,
Apsupti šlovės palaimos, vyrai Aucėj treniruojas.
G.Vėtros vedami, K.Mužnieko pastrojinti,
Eurolygą nuginkluot Rygos Žalgirs-VEF‘s nastrojani!
* - Albert de Buxhövden (Kalavijuočių ordino įkūrėjas)
2007 07 20
Prabudai? Marš į vonią. Ar jau nusiprausei savo vis dar tingią odą? Skubėk į darbą. Skubėk, nes minia žmogystų laukia kol tu patenkinsi jų poreikius.
Jau ir pats pamiršai, kad pradėjai nuo indų plovėjo. Žmogystų poreikis valgyti iš švarių lėkščių buvo tavo tikslas kiekvieną dieną. Lėkštė po lėkštės, lašas po lašo "Fairy"... Patenkintų žmogystų skaitiklis įsisuko...
Po to buvo darbas duonos kepykloj, baldų sandėlyje, batsiuvio dirbtuvėlėse, prekybos centre, bankininko vilos sode, ir net parfumerio pusrūsyje...
Tavo pagalba žmonės pavalgydavo, sėdėdavo ir miegodavo, eidavo, apsipirkdavo, mėgavosi nepriekaištingai sutvarkytu laisvalaikiu, kvepėjo...
Prabundam tam, kad paskirtume dieną vienas kito tenkinimui. Aš tave ir juos. Jie kitus ir mane.
Pasaulis suformavo begalę įgeidžių, manierų, gyvenimo būdų, interesų, skonių, poreikių, įnorių, taisyklių. Visos sąlygos turi būti išpildytos, visi poreikiai turi būti patenkinti.
Keliuos ir mastau apie tave, nors nė nenutuokiu kaip atrodai. Žinau tiek kiek reikia žinoti – šiandien man reiks patenkinti tavo poreikius.
Sakysite turtingiesiems ir "galingiesiems" kitaip? Nesutikčiau. Skirtumas tarp Billo Geitso ir šių eilučio autoriaus (bei drįsčiau teigti ir skaitytojų) – tenkinamų žmogystų skaičius. Skiriasi masteliai. Skiriasi forma. Skiriasi tikslo pasiekimo būdai ir galimybės. Tačiau tikslas tas pats.
Mes vergaujam vienas kitam. Susikūrėme taisykles, pagal kurias neturime galimybių savęs realizacijai, ne dėl materealinių vertybių. Pasilikom per mažai laiko sau ir per daug jo paskyrėm kitiems.
Būk gyvenimo kekše, kitaip neišgyvensi, - skelbia neoficialūs Pasaulio Respublikos įstatymai.