kartais galvoju: gal as pats save klaidinu? tokiom akimirkom kas nors butinai prisoka ir irodo priesingai. reiks labiau pasitiketi kitu irodymais, bo kai netiki tuo, kas akivaizdu... tampi savo paties raudonake, balta laboratorijos ziurke.

turiu prisiūpazinti, kad rasykai daug ekscentriskesni, nei maniau is pradziu, :).

siaip jau skaityti dienorascius negrazu. net tu idiotu, kurie juos raso ant tuliko sienu, sms ar internetu. :)

oi kiek daug pataikavimo. cia kaip Roterdamiecio "Pagiriamajame zodyje Kvailybei"

silpnokai.... nors kartais. pasitaiko... siek tiek pataikavimo...