kaip gera, kai sieloj ramu ir harmonija gaubia tavo pasaulį...:)
didelių kelių dar nesuradau...sau nenusidėjus einu pries vėją ir tikiu, kad sėkmę pavyx pagaut...
kada gi pagaliau baigsis savęs ieškojimo dienos??? !!! atsibodo!!!
kokia bučiau laiminga, jei užmirščiau apie tai kas slegia mano lemtį...
betikslis liūdesys valdo sielą...o pakeisti juk nieko negaliu... :(
kaip suprast savo sielos troškimus??? jei ji tik liudnai žvelgia pro manąsias aikis ir tyli....
ko vertos mano išsibarsciusios mintys, jei ju surinkti nemoku...
daznai susimastau, kodel yra kaip yra?? tyla... ir ismeigtas zvilgsnis i nezinia...