pincetu suimi sprandą (ar prispaudi prie kieto paviršiaus), kita ranka paimi už uodegos ir staigiu judesiu truktelėji. Sutraška stuburas, o pelytės kančios baigiasi.

Už lango giedra ir saulėta. O prie mano vardo debesėlis... Gal sugalvokime naujų būdų žmonėms paerzinti. Nes rimtai noriu saulutės...

Viena iš eukariotinių mikroorganizmų rekombinantinių ląstelių selekcijos problemų yra eukariotų ląstelių atsparumas daugeliui antibakterikių antibiotikų.

Negaliu skaityti, mokytis reikia...

Jeigu dabar galėčiau rinktis, ko tik nori širdis, tai pasirinkčiau mokėjimą suprasti, ko ta širdis nori iš tikro.

Prisiglaudi ir taip per amžius amen.
Tik gaila - pasakom nebetiki.
Užteks, no more. Lengvatikiai.
Kantrumas, gerklėje užspringęs ašarom.

Eilinį kartą plaudama šakutę įsistebeiliju į tobulai išlankstytą korpusą ir nekaltą smailių blizgesį. Kas kitas galėtų taip grakščiai subadyti mėsos gabalą mano lėkštėje? Gerai, kad ji turi alibi.

Ateina kartais toks keistas noras ir trenkia per smegenis. Giliai įsirausia tarp kitų minčių ir vis bado pirštu į regos centrą:
- matai tą žmogų??
- matau.
- va dėl to ir skauda galvą, ožka tu!!!

taip manęs niekas ir nepasiilgo...

niekas neįvyko...