Kaip, šiais globalizacijos laikais,
ugdant pilietiškumą išvengti
ksenofobijos, indoktrinacijos, ultra-nacionalizmo?

Kaip, šiais reliatyvizmo laikais,
vykdant dorovinį orientavimą išvengti
prietarų, stereotipų, moralizmo?

Kaip įskiepyti tolerantiškumą,
o ne tolerantizmą ir tolerastiją?

Kas verčiau - protinti kompiuterius ar žmones?

Tik pats prašvitęs gali imtis šviesti kitus.

Pakeliui į darbą pasimatavau naujas greičio kainas. Spaudžia.

Paaukoti gyvenimą technologijoms
reiškia paaukoti jį dykumos smėliui.
Negyvam ir nesuturimam.

Unifikuotas švietimas išugdo vienodus protus.

Rašyk lyg bučiuotum motinos ranką.
Rašyk lyg laimintum dukrą.

Rašyk lyg žvelgtum į senas tėvo akis.
Rašyk lyg glostytum sūnų.

Rašyk su rūpesčiu ir meile.
Ir visai nesvarbu kas skaitys.

Realybė irgi yra graži.

Poetas ne sąmoningas ir ne nuovokus - poetas tiesiog budrus.
Poetas ne planuoja ir ne išradinėja - poetas tiesiog stebi.
Poetas ne triūsia ir ne linksminasi - poetas atnašauja.

Literatūroje aš ne poetas. O gyvenime?..

Norėčiau skristi, bet niekaip nepavyksta išsikapstyti iš technikalijų.