kažkas, kas pagauna ligi užsimiršimo

bijodama, kad viskas tuoj
iškris
iš rankų kaip obuolėliai

man gražu, kai tu sakai
obuolis

kiekvienas turi savo žydėjimą

aš tuoj tuoj
pradėsiu gyventi, kad
išskridę paukščiai
turėtų ko grįžti

jei tik jūs grįšite
su noru ir vėl lengvai
steb
uk
laut
i

tikrumas
ava
kas
svarbiausia

{tuoj vėl sėdėsim susiglaudę ir klausysim klausysim muzikos stebėdami paukščius. kaip tada, kai buvo šešios ryto. kaip tada, kai vilniuj. ir viskas bus, kaip du maži maži maži}

kai viskas tik pilka ir pilka
saulė ir ta, paliūdusi ko
man man man

ir jei visa tai pasibaigs
prižadu vėl pradėt taip garsiai juoktis,
kad viskas aplink
tris kartus apsisuktų

ir net sukikentų visi
nuo mano nežmoniško juoko

ar visa tai pasibaigs

niekas daugiau nežinos
tik du maži maži maži