Visi mes esam jūreiviai,
Kiekvienas turim po laivą.
Plaukiam bet kaip, bet kur, bet kada,
Jūrų daug, bet vandens stichija viena.

Susitinka mūsų laivai,
Prasilenkia ir vėl susitinka.
Tik nestoja beveik niekada
Ilgam, taip ilgam,
Tolsta ir vėl priartėja.

Keista, ar ne?

Nieko čia keisto!
Viskas aišku ir tikra.
Taip mūsų gyvenime būna kasdien,
Taip mes patys sukūrėm.

Ir negriausim,
Tegul taip palieka:
Plaukia, pralenkia ir vėl susitinka.

Iš serijos "pirmieji bandymai" :) 1999m.

Kažkas pasakė: ,,kuo ragai didesni, tuo briedis gražesnis" ir pasveikino moteris...O kaip vyriškasis arsenalas gyvena? Juk verta ne vienam iš jų padovanoti irisą ar pūkuotų slyglių puokštę...Nejaugi jie it švelnūs ėriukai, nudelbę akinančias blakstienas, kartkartėmis tyliai maištauja prieš jas? Vieniems tai klausimas, kitiems vis gražėjančio ėriuko reakcija į lyčių santykį...