Te visad šviečia saulė ... O, kad tai būtų tiesa!

Užmeti meškerę, trukteli - tuščia. Ir kiek kartų tai kartojasi gyvenime?

"ate" - pasakiau ir nusėdo baterija ...

Sykį, tai nutinka tik vieną sykį gyvenime!

"Gal jums galvoj negerai? Ką čia paistot tokias nesąmones. Kuo jus mane laikot!" - na va, įsivaizduokit ir taip kiekvieną mielą dieną!

Galvoju, kad skaitytoją reikia prisijaukinti. Bet kuo? Kas patinka vienam, nepatinka kitam. Taip ir gimsta įvaizdis - ne pagal tai, kuo esi, bet ką bandai prisijaukint.

Apsiniaukę? Taip, bet kažkur uz debesų vis tiek slepiasi saulė ...

Užeinu, apsidairau. Keista ir tylu. Nejauku ... Neturiu nieko pasiūlyt, tik prakąstą obuolį.