Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 11 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





2007-05-07 13:37
Šienas

Apie nuobodulį

Dažnai pamąstau, jog man nieko nesinori. Taip viskas įgrisę. Žmonės, jų veidai, jų pasikartojančios štampu virtusios frazės... pavasaris, toks išgveręs ir šlubas ( viena koja jau atėjęs, o kitą dar betįsia iš žiemos pašalių). Pats toks sustingęs, raivausi kiaurą dieną ir nieko. Nieko netrūksta, šiltai sau rūksta, mano vieno mėgstamo atlikėjo žodžiais tariant, o vistiek kažko netaip, kažkaip ne pagal žmogaus prigimtį viskas čia. 
    Kada gi atsiranda ta riba, kuomet derėtų pasakyti sau “Stop gerbiamasai!”? Nelaikau savęs konformistu. Bet argi žmogus nera linkęs purtytis nuo bet kokio blogo žodžio, kuriuo jis pavadinamas. Gal iš tiesų esu konformistas? Man patinka būti sočiai pavalgiusiam, patinka turėti pinigų kiekvienam norui tenkinti, aš apskritai nevengiu malonumų. Baisiausia, kad kaip ir dauguma žmonių esu linkęs į savotišką dvasinį konformizmą. Daug kalbu apie problemas, mėgstu iškelti esminius klausimus ir į juos atsakyti, taip suteikiu pasitenkinimą savo ego ir įsiteigdamas sau , jog dabar jau esu šio to vertas, drauge su savuoju ego mėgaujuosi šia prašmatniai spindinčia tuštybe. Visuomet randu pasiteisinimą nesiimti naudingos veiklos, kuri padėtu atsikratyti nuobodulio.
Milijonus kartų per diena sau vis noriu pasakyti stop stop stop! Štai čia ir slypi tragikomizmas, nesugebejimas pasipriešinti savi dvasios silpnumui. Dažnas tokioje situacijoje supranta savo tragiškuma ir menkuma , tačiau pritrūksta parako  nusukti nuoboduliui sprandą. Žinau , jog yra pora galimybių – besirąžant sulaukti dienų galo arba kita viliojanti perspektyva pasmerkti save asketiškam gyvenimo būdui. Reikia sąmoningai save “nusodinti” idant kiekviena diena būtų paversta kova. Aš nusiaunu nepelnytai gautus batus ir per ražienas einu basas. Kas gi esu toks, kad galėčiau gyventi ramiai ir šiltai nepajudindamas nė prakeikto piršto? Kokia tokio savęs žalojimo prasmė? Aš garantuotai atsikratau nuobodulio. Pasmerkęs save rezignacijai aš spjaunu i veidą savajam ego. Aš grumiuosi pats su savim, su savo gyvenimu, bandau save lyg vaikščiodamas virš bedugnės plonu lynu ir žinau kad ši rizika man patinka. Žinau, jog šis kelias man priimtinas, tačiau galbūt tai manoji metaforfozė. Kitiems ji gali būti nepriimtina. Nebijau to kelio. Alkis ir  troškulys manęs negąsdina. Jis mane  gali tik kamuoti, tačiau jei vedinas savo (ne)kvailo užsispyrimo pradėsiu jį kamuoti aš uomet tai jau bus pergalė. Tai bus mažytė žmogaus  savanoriško (ne)buvimo pergalė prieš nuobodulį. Tai bus mažytė sėkmė, kuria įsikinkius, bus galima toliau riedėti pirmyn. Vienintelis dalykas, kurio bijau jog visa tai eilinį kartą nevirstų eiliniu kartu.
2007-01-13 16:11
Šienas

***

nieko
2007-01-02 00:47
Šienas

perliukai

Mane labai nervuodavo, kai per kiekvienas vestuves visos bobutės
baksnodavo ir sakydavo: “Tu - sekantis”. Tačiau jos apsiramino, kai aš
joms tai pradėjau daryti per laidotuves.

Teisme:
Pilieti!Kaip jūs išprievartavote nepilnametę?
Ačiu,gerai!

Sukvietė liūtas visus žvėris, surikiavo į vieną eilę ir sako:
Visi protingi - žingsnį į priekį, visi gražūs - žingsnį atgal.
Bezdžionė lieka per vidurį ir sako:
Nors persiplešk…
2006-12-19 20:06
Šienas

...

Šiais laikais labai negerai ko nors laukti. Lauki lauki ir te tau spyris į sėdimąją, kai lūkesčiai nepasiteisina. Atspardyta tokia jau... Sėdžiu lyg geros minties trenktas ir išsigandęs jos sakau pats sau: “ Uoj ne, šito tai nebelauksiu - jau man gana!” Kai lauki ko nors asmeniško tai čia dar pusė velnio, kaip sakoma, bet kai ko nors masiško - tai sergėk die. Duok miniai ką gražaus tai visuomet subanalins, suters ir išpeiks savo “kritika”. Ir kai gausi atgal, tuomet bac ir vėl į sėdimąją. Todėl visuomet visko laukiu atsargiai.


1 2
[iš viso: 19]
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą