Rašyk
Eilės (78096)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 3 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





2006-08-11 18:31
pabudus

"Šleivas" nr. 2. Visiškai tas pats + šiaip nesąmonės, šovusios į galvą berašant.

...

Šleivas vėjas kelia laiko peruką.
Kadangi jis šleivas – grąžina atgal.
O laikas akių ant pakaušio neturi.
Todėl gi papurtęs meluoja toliau.

Meluoja tiek amžių, dienų ir sekundžių,
Kad tobula kaukė prie snukio priaugus.
Tik naujas perukas kilnojas kas žingsnį
Ir tiesą parodo trumpai į akis.

...

Kažkodėl žmonės gėrisi šleivais debesimis, jiems nusispjaut į natūraliai šleivą medį ir jie bjaurisi šleivais žmonėmis.

...

Šleivi laiko ratai,
Šleivas laiko kelias, kuriuo jo vėžimas darda,
Į jį nuolat pučia šleivas vėjas.
Tai ko, po galais, jis nepadaro avarijos??!

...

Ar būtų gerai, jei šleivai gražų Sindės Krauford veiduką "sužalotų" simetriškas apgamas kitoje veido pusėje?

...

Smagu, kai kopi į statų kalną, o nusileidi slėniais.

...

Galų gale kas būtų, jei moteris užsikeltų abi kojas viena ant kitos???
2006-08-10 23:43
pabudus

pabusti iš nemigos

kaip gera būna
kai mintys pūna
2006-08-10 23:37
pabudus

Šleivas

Šleivas vėjas kelia laiko peruką.
Kadangi jis šleivas – grąžina atgal.
O laikas akių ant pakaušio neturi.
Todėl gi papurtęs meluoja toliau.

Meluoja tiek amžių, dienų ir sekundžių,
Kad tobula kaukė prie snukio priaugus.
Tik naujas perukas kilnojas kas žingsnį
Ir tiesą parodo trumpai į akis.
2006-08-08 23:46
pabudus

Taip - ne

toks viešas savęs pakritikavimas ir ateities spėjimai :)...

Taip... Esu netikus.
Ne... Nelaikau savęs tokia.

Taip... Svajoju būt įvertinta.
Ne... Taip jau turbūt nebus.

Taip... Viliuos, kad bus gerai.
Ne... Širdy žinau, kad priešingai yra.

Taip... Manęs nieks nesupranta.
Ne... O aš bandau, bandau...

Taip... Rašau tik sau.
Ne... O publikuoju viešai.

Taip... Galbūt todėl kaupiasi pyktis.
Ne... Bet stengiuos jį paslėpt.

Taip... Po ateities spėjimais.
Ne... Kuri nebus graži.

Taip... Tai antras toks darbelis.
Ne... Ir vėl nesuprasta aš liksiu.

Taip... Bet nėra čia ko suprast.
Ne... Nes vėl rašau tik sau.

Taip... Sakau iki.
Ne... O iš tiesų - sudiev...


Oi, Dievuli... Kokie vėjai mane čia nešė... :D
Na, bet jei nesuprantat, tai ir spjaukit į tai. Juk tai - dienoraštis vis dėl to???
2006-07-04 21:38
pabudus

2 "Kovo viduriai" paskaitykit, linksmi eil. :)

Rašiau kai man buvo 11 metų... Gali atrodyti, kad gerokai anksčiau :) bet štai, atsiverčiau dienoraštį, užkibo... Aišku, net į "Vaikams" skyrelį netiktų :) tai štai:

***

Silpna dulksna ir rūkas
Kovo vidury,
O oras - tikras šūdas -
Kabo pažemy.
Ant laukų dar sniegas,
Bežiūrint noris miego.
Noris tai noris,
Ką padarys'?
Pavasario nė kvapo,
Kažkoks ruduo stovįs...
... Už kampo.

Kovo vidurys

Vėjas bėga pasbalnojęs
Sau kanopas ir rankas,
O Saulužė jau žegnojas,
Kad nelytų šlapdriba.
Medžių šakos, plikos, nuogos
Styro į visas puses...
Nei kas žydi, nei kas žalia,
Saulė apšviečia liepas.
Laukuos ruda, miškuos juoda,
Iš po sniego tai išlindo.
Nėr paukštelio, kurs su kuodu.
Jis pietuos šukuojas pluksną.

Kai nutirpo baltas sniegas,
Šiukšlių pilnas mūsų kiemas!
Bet surinksim jas į krūvą,
O vėjelis tegu pūdo.
Dar toli iki žiedų
Ant medelių, ant gėlių,
Bet dabar, kai Žemėj ruda,
Visa žaluma pražuvo!
Jau tiek to,
Ateis ir jai tas laikas.
Viskas bus tada žaliausia,
O ruda tiktai kaliausė.

Autentiška, taip kad kai kur ir pilstymas iš tuščio į kiaurą ir iš kiauro į tuščią... Be to, ir pačią mane tas galūnių nuėmimas juokina (turbūt neseniai buvom skaitę Donelaičio "Metus") :).
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą