Ir susidirbk savo ir taip suknistą gyvenimėlį pačiu laiku...

Nu jo, nuvažiuosiu ir KAŽKUR permiegosiu!

Pagaučiau aš tą fizikenį ir chemikalą, tai su tais vadovėliais per snukį duočiau!!!

Blęęę!!!

Tirimpampam tarararam...eisiu per gyvenimą taip drąsiai, kaip Mikė Pūkuotukas į mišką kakoti. Paršeli, ar popieriaus turi??

Kodėl manęs šiandien niekas nemėgsta?

Nesuprantu mūsų, lietuvių laidojomo papročių! Šiandien VĖL turėjau stovėti prie kaimyno karsto. Valandą! Kažkokia nesąmonė lavoną laikyti tris dienas kambaryje, kol jį apžiūrės, pasidievagos, atseit apverkšlens ir ,,pagerbs'' net mirusiojo nepažinoję žmonės. Būna, ateina kokia lavono pusseserės kaimyno uošvenės sugyventinio bendramoksliai. Ir ką? Ir nieko! Pastovi pusvalanduką užuot duodami ramiai išsiverkti artimiesiems. Kita nesąmonė tai tos eisenos iki bažnyčios. Varšai vyrai ant kuprų vos ne vos tempia karstą puskilometrį, dėl NIEKO! Negi nebūtu paprasčiau (ir šiuolaikiškiau) vežti mašina? Bet tai nieko, palyginti su kažkokiais nesąmoningais ,,gedulingais pietumis''! Tik spėk užkasti karstą, o jau už parankės tempia į kokią gatvės užeigą skrandį užkimšt riebiu kepsniuku! Negi TAI gedėjimas?! Apsiryji kaip kiaulė ir lieki žiūrėti kaip kokie vargonininkai ar ,,neprieko'' bobutės linksmai pila į gerklę sobieski uogų išskyras. Nemanau, kad ŠITAIP mes privalome pagerbti mirusyjį.