viskas taip keista, tiek laiko buvau dinges, bet grizes supratau kad as nepasikeiciau nei truputelio.. As dar vis toks pats, niekuom nepasikeiciau, nebent pasenau siektiek.. vis dar noriu myleti ir su tuo grizta noras rasyti.. dziaugiuosi.. :)

Kodėl žmogau tu leidi skaudinti sielą dėl kitų nejautros?

Aš užtrenkiau duris į nežinią, man nusibodo gyventi negyvenant, mylėti nemylint, nusibodo kentėti - kenčiant ir už tave.. Dabar esu žmogus ir vėl jaučiu, kad esu savimi..

Koks keistas gyvenimas, amzinai mes ieskome - amzinai nerandame, o surade netenkame. Bet manau sunkiausia zmogui yra tada, kai jis turi dvi rankas ir neturi ka apkabinti. Tad nereikia ieskoti, nes nuostabu ir tikra ateina savaime, o kai jau turi ta vieninteli zmogu kuriam norisi paskirti visa pasauli, mylek, saugok, tikek, apkabink ir niekada neisduok, kad nuostabios akimirkos nesibaigtu..

Padėdamas kitam niekuomet nieko iš jo nesitikėk, taip sulaukes padėkos išmoksi džiaugtis

Šalta.. Šiaurys vėjas baido nuo ėjimo į darbą, tačiau aš išeinu.
Darbe sunku.. Nauji žmonės.. Jiems kantriai aiškini, tai ką jie turi žinoti ir dėkoji vadovui už įvertinimą. Ir taip reziume, nieko niekam nesakydamas taisai jų padarytas klaidas idant nesužlugdytum jų "moralės".
Šilta.. Namai mieli begalo. visi savi garsai: duokros knirpimas, žmonos murkimas, uošvėnės šnypštimas..