Bėgu bėgu bėgu nespėju bėgu o kada suspėt kai tiek darai tiek nori tiek bandai ir bėgu bėgu :)

Egzamine, praeik praeik.

O tada...
tada džiaugsmas sniegu ne pro langą (ir pro jį, kai sušalsim)
tada karštas vynas su cinamono lazdelėm, gvazdikėliais ir apelsinais
tada šypsena, bučkis, šypsena
tada miegas iki tol, kol patalai nuslysta ant žemės iš gėdos miegoti vidurdienį
va tada tai prasidės gyvenimas :)

sudaužyta tyla
kaip sulytu stiklu
nuvingiuoja žodžių gyvatės
pasiklydę laiškai
aš daugiau negaliu
būti ten
kur tavęs nesimato

(c) čefyro katinas

Mylėti labai labai.

Psichoterapija.

Skolų grąžinimo nemetas

Mano žvaigždėse užaugo smulkiažiedės lauko gėlės. Oras ir žemė susimaišė, erdvė ne tuščia - ją užpildė girtutėlis žiedų aromatas. Viskas atranda savo vietą ir niekas nelieka pamirštas... Vadinasi, gyvenu gerai :)

Kaip gera, kai apkabini mane ir nieko nereikia sakyti... Nes tas apkabinimas pakartoja visus žodžius, kuriuos tau sakant šypsosi mano akys.

Po stikliuką ir po mažiuką, taip geriami žuvų taukai.

Kaip galima nesuprasti! Susireikšminau, gėda gėda :>

O šiaip, mielas dienorašti, viskas gerai. Daugiau miego, daugiau rūpesčio, daugiau meilės. O kai pritrūksta ko nors, lyg nukrenta iš dangaus.

P.S. aš juk pažadėjau niekad nelaikyti alkano angelo sargo. O sakei, kad jis valgo mano gerus poelgius ir gražius darbus. Ir aš labai stengiuosi :>