Visi troško ją pamatyti,padėti jai mojos,
Mano meilę glostė,dabino ir gyrė.
O paskui ledą sulaužę aplink kojas,
Meilę pasiglemžė,o mane išspyrė.

Juodi kedai su karčiais raišteliais.

"Mūsų mašina,skendinti mėlynuose nevilties ūkuose,šliaužė per juodą dulkiną tuštumą,ir niekur niekur nesimatė nė vieno Joninių laužo."

Jeigu ant veido būtų tūkstančiai randų,
Ar tu įstengtum paliesti bent vieną jų?
Jei mano širdį gilus skausmas išdraskys,
Ar dar atversi mano ilgesiui duris?

Šaknimis į pragarą,šakomis į dangų...

Na ir keisti tie medžiai rudenį...