Em...hm... kaip jauciasi zmogus, kuris nezino, ka veikia sitam gyvenimelyje? kaip jauciasi tas, kuris sves 20meti, bet tie dvidesimt metu yra tusti, nors ir vaikiskai lengvi, paaugliskai pasele ir vis atstumiantis nuo suaugusiuju pasaulio? kaip jautiesi, kai kiekvienas veiksmas yra betikslis, tik zavus svajoniu pretekstai stumia tave i prieki? Kabiniesi tik uz spontanisku jausmu, kurie kaip helio bomba, suteikia tau energijos tolimesniam egzistavimui, taciau jausmai yra ta atomine galvute, kuri suteikia spalvos, suteikia noro gyventi. Tu intuityviai nori patenkinti savo instinktus, savo troskima kazka zinoti, galu gale gyvuliskai pasielgti ir patraukti tos, besiganancios bandos aplink tave, ausis ir akis. Taciau tave traukia ne jie visi, nevisa banda, o tas perliukas, kuris ziba vieno individo viduje. Bet... yra vienas bet, kaip tu gali issirinkti perliuka is daugybes? Is daugybes perlu spalvu, svytinciu kaip ryskiausia nova ar begestanti, taciau savotiskai traukianti zvaigzdes sviesa.

Uzteks. Gana.

...norėjau bėgt kuo toliau, kuo toliau, kaip Mauglis užaugęs bėgo, supratęs, jog myli

Žinot ką? Elfai ir nykštukai tikri. Ir drakonai. Jie tik puikiai užsimaskavę gyvena tarp mūsų. Kas gi daugiau, nei jie patys pasakotų apie save? Juk žmogus per daug egocentriškas, jog atkreiptų dėmesį į kitus. ŽV trilogija - vienas jų istorijos tarpsnių pavyzdžių. Taip, jie tikri.

Rytas. Skubame visi kartu savo tikslais. Tėvas išvažiuoja į komandiruotę porai dienų, aš ta pačia kryptim, tik skirtingu laiku. Mama:
-Aš vėl liksiu viena, - per sukąstą linksmumą tarė.
Nekenčiu tokių akimirkų, nejau mūsų tėvai vis tokie naivūs ir tikisi, jog būsim su jais amžinai, na bent iki jiem įkirėsim. Bet ta frazėnuvarė mano širdį į kulnus.

DooD

dienorastis privatus ir jos skaityti negalima... as nzn, kad cia ji gali skaityt kas tik nori...

kuo si diena prasidejo? ogi kaip kaip visda anksti prisikeliau, nors tik pabudau, neatsikeliau dar, bet visvien nebeuzmigau normaliai...
pusryciai o poto lekt i miesta apsipirkt.. blemba dar prikiso ko nesioju zieminius batus. O MAN JIE PATINKA! ir visiskai nesvarbu, kad zieminiai.
teko pirkt rubus, kaip sunku. as amziais nzn ko noriu, o kas man pasakys, ko as noriu? gaila, kad nera tokio patarejo...
diena uzsibaige rasyk'e, bet ir tai lievai... idejau pirma darba ir ivertino- prastas darbas...
"pirmas blynas prisviles" dar turiu daugybe laiko pakelt savo lygi.. tikiuosi kad cia dalyvaujantys zmones man pades...