Plaukioju kavos aromate........

Ištrink mane, tiesiog išvalyk kaip rašalo dėmę.
Noriu būti švarus popieriaus lapas.
Sulankstyk mane, padaryk drugelį- popierinį.
Paleisk pavėjui, noriu skristi.

Noriu atsiplėšti nuo tavo delno ir pakilti.
Nelaikyk kumštyje sugniaužęs-uždusinsi.
Susitaikyk su būsimu išsiskyrimo liūdesiu-
Kol aš dar čia.

Tiesiog atgniaužk kumštį    Ir aš nuskrisiu……..        Negaudyk-akimis palydėk.

Akis užlipdantis melas,
vyniojasi gyvate
neleisdamas
tiesos minčių įkvėpt.

Kūną kaustantis nerimas,
veidrodinėmis šukėmis
raižo kūne inicialus...........

Kur dingo visos spalvos?
Tik juoda ir pilka pasiliko.
Nebeturiu pieštukų
Kad galėčiau viską nuspalvinti savaip.

Noriu būti baltas lapas,
Skirtas židinio pakurom.
Noriu sudegti
Ir likti pilkais pelenais.

Pabūki vėju-pūstelk.
Išsklaidyk mane.
Nunešk į beribę naktį.
Noriu mirti, noriu užgesti.

Kai manęs jau nebeliks,
Paukščiai vėl čiulbės.
Ir rožės skleisis,
Ant mano nebeplakančios širdies.

Nakties tyloj vėjas užuolaidą glosto.
O tu sėdi užsidengus akis.
Pirštų galiukais pečius tavus liečiu,
Jie taip nežymiai virpa.

Tu svajoklė ir kai naktį prabundi,
Supranti, gyventi sunkiau nei sapnuoti.
Mačiau tave verkiančią,
Bet ir besijuokiančią noriu pamatyt.

Klūpau prie tavo kojų,
Per kelius apkabinęs.
Neverk, na tiesiog nebeverk,
Aš visada būsiu šalia.

Naktis įsivėlė tau į plaukus,
Ir jie kvepia vėsa.
Sapnus lėtai nubrauksiu nuo palangės
Tegul sklaidosi ore.

Šią naktį, kai tu (o gal sapnas)
Aplankei mane,
Aš išliejau savo miego stiklinę.
Nebemiegosiu.

Sustingę grimasos,
Mėgaujasi nauju nemigos spektakliu.
Pasigirsta klaikus juokas,
Po kiekvieno iš rankų išslystančio sapno.

Tu dar čia?
Na ko gi lauki?
Suplasnok blakstienomis,
Ir išskrisk.

Mintimis, keliaujame toli.........

Baltas miestas rūke,
Jį matai tiktai sapne,
Sustingęs tarp dienos ir nakties.
Ten apsigyveno suplėšyta mano siela,
Gal pavyks žaizdas užgydyt?
Tyla...........
Tyla...........
Tyla...........
Plaukia prisiminimai,
Badydami kūną adatomis.
Meilė geriau miršta,
Nei pasirenka rusenimą.
Tyla..........
Tiesiog tyla............
Nieko nebėra.
Tiesiog nieko nebeliko......

Daug žodžių paliejai upe,
Daug tavo minčių įsismelkė į mane.
Nepajaustas artumas, neužuostas odos kvapas.

Meilė trunka trejus metus,

Nors ne nereikia laiko rėmų.
Tiesiog užmiršti? Nebegalvoti?
Nenusišnekėk, tai taip sunku.

Jei išnykai- nebegrįsk.