Ir štai man informatika.. Kaip visada, nieko nesuprantu ir nieko nedarau, todėl aš čia. Čia kur kas smagiau. Kita atmosfera. O ir šiaip. Neturiu jėgų braižaliot nevykusias diagramas ir t.t.
Šį rytą ėjau pėstute. Taip smagu buvo. Galvojau, galvojau ir kažkaip prisigalvojau iki to, kad kai vyksiu į vienuolyną (reikės filmuot vienuolių gyvenimą), tai mane įsimylės vienuolis ir išstos iš vienuolyno... Nu viskas, jau mokytoja rėkia, kad išjungs internetą.
O vakare laukia šokiai...... :]
Tuoj eisiu pėstute liepų alėja. Dar šiek tiek ir eisiu. Galiu pavėluopti kai kur, bet koks skirtumas. Reikia pagalvoti ir viską surikiuoti. Visada taip darau, kai jaučiu chaosą, o ne ramumą.
Šiandien žadėjau sau nueiti. Nenuėjau. Bet rytoj nueisiu tikrai tikrai. O paskui tiesiai į teatrą. Aš į bažnyčią nueisiu. Tikrai tikrai.
Pažadu.
Pirksiu, sakiau, geltonų tulpių šiandien. Iš kokios bobutės ir padovanosiu vienam žmogui. Jam 71 metai. Tikiuosi, pradžiugins.. Juk vakar tulpės ištekėjo už pavasario, o po mėnesio, gal poros susilauks pavasarinukų:)
O taip imsiu ir tyliai įslinksiu.
Bet taip tyliai tyliai.
Ir neturėsi jokio kito pasirinkimo, kaip tik mane priimt.
Na, galėsi dar arbatos pasiūlyt.
Mielai išgersiu.
Tik..
..pasirūpink, kad durų skląstis būtų užsklęstas.
Ačiū.
(Matai, mirę gali ateit).
Vėjas kalba.
Nudobsiu minutę ir gims (jo) siela.