"Medkirčio kirvis meldė medį duoti jam kotą. Ir medis jam davė."

R. Tagorė

Sunkių blakstienų saugomos akys. Uždžiūvę, sugedę ašarų latakai. Transcedentinis žvilgsnis. Dangus - žemė, žemė, žemė. Kalėdiniai stebuklai ateina netikėtai. Netikėtai jie pradeda ir nykti.

Tada pasimeldžiama.

Pamirštos maldos.

Nebeprisimenamos maldos.

Skaudžios, pamirštos, nebeatkuriamos maldos, dėl kurių neskauda.

Ką reiškia kai viskas tampa išbaigta?
Ką reiškia atsitiktinai išgirsta daina? TAVO, ne JŪSŲ.
Kodėl aš sapnuoju ateitį? Kokia ateitis turi būti, kad įtilptų į sapno rėmus?
Kokio stiprumo svajonė turi būti, kad padarytų tave laimingu savo išsipildymu?
Jeigu aš tikiu tavim, ar tu rasi kelią pas mane?
Kiek turi trukti gedulas, kad būtų išpirktos dar nepadarytos nuodėmės?Ir kokias klaidas mes išpirkinėjam, kokias konkrečiai?
Kai sakinys baigiasi tašku, ar pirmai kito sakinio raidei nuo to kas pasikeičia? Net jei ji - žodžio reiškiančio pradžią raidė? Kokie taškai turi būti, kad mažiausiai skaudėtų?

Aukščiausiasis, kuris mūsų rankomis dėlioji taškus sakinių pabaigose, aš atsiprašau...

ar turi nora, didumo sulig svajone?

šiandien man ypatinga diena - užsiregistravau šiame saite...Dieve, ką aš darau su savo gyvenimu?
O jis man tikriausiai atsakys - "Lauki".
Taip. Ir laukiu. Ir lauksiu, kol sudžiūsiu. Kad ir kur būčiau. Kad ir kokią knygą beskaityčiau. Nes svarbiausia yra rasti.
Nežinau, ar šviesa priešais yra tikra. Nežinau išvis kokia ji. Bet dabar ji man šviečia.
Šiandien aš optimistė.